Derlių ir augalus išgelbėti gali dirvos kalkinimas: štai kodėl tai daryti būtina

Dirvos pH balansas yra itin svarbus, jei norite džiaugtis derliumi ar augalų dekoratyvumu, mat nuo to priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų įsisavinimas. Dalis augalų mėgsta rūgščia dirvą, tačiau dauguma – atvirkščiai, geriau auga dirvoje, kurios pH yra apie 6,0-6,5. Taigi, tam, kad netektų stebėti žūstančių augalų, daržininkams ir sodininkams tenka kovoti su dirvos rūgštėjimu. Tam puikiai tinka dirvos kalkinimas.

Daržininkystės ir augalininkystės ekspertai pastebi, kad dirvos rūgštėjimas – neišvengiamas procesas. Priežasčių, kodėl tai vyksta, gali būti ne viena. Pavyzdžiui, dirvos rūgštėja dėl rūgštaus lietaus, lengvo dirvožemio ar tręšimo: nuolat naudojant bet kurias amonio ir daugumą kalio trąšų.

Rūgščioje dirvoje didesnė rizika augalams pasigauti šaknų ligų sukėlėjų, tokia dirva turi ir mažiau gerųjų bakterijų. Rūgščioje dirvoje negyvena ir sliekai, kurie paprastai yra derlingo dirvožemio pranašai.

Kad dirva yra linkusi rūgštėti, mums sufleruoti gali kai kurios rūgščią dirvą mėgstančios piktžolės – dirvinis asiūklis, vienmetė klėstenė, siauralapė rūgštynė, dirvinis kežys, samanos, svėrė ir pan.

Jei norite palaikyti optimalų dirvožemio rūgštingumą, turite dirvą kalkinti. Kalkinimas – universaliausia ir efektyviausia priemonė dirvožemio rūgštumui neutralizuoti ir rūgštėjimui stabdyti. Jis garantuoja ir kitų agrotechnikos priemonių, ypač tręšimo, efektyvumą. Dirvos kalkinimas leidžia subalansuoti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą.

Naudojant kalkes, pagerėja fizinės, cheminės ir mikrobiologinės dirvos savybės. Augalai geriau įsisavina fosforą, kalį, magnį, kalcį, azotą, geležį, borą, cinką, varį bei manganą.

Dėl kalkinimo suaktyvėja naudingųjų, ypač azotą fiksuojančių, mikroorganizmų veikla, skatinamas fermentų aktyvumas. Dirvų kalkinimas turi didelę ir gamtosauginę reikšmę. Kalkinės medžiagos neutralizuoja rūgščias mineralinių trąšų liekanas, kliudo patekti į augalinę produkciją radionuklidams bei sunkiesiems metalams.

Dirvas galima kalkinti bet kuriuo metų laiku ištisus metus. Pavasarį kalkinti reiktų, kol dirvos dar neperdžiūvo.

Kalkės tinka visiems lauko augalams aktyvios vegetacijos metu išskyrus mėgstančius rūgščią terpę: rododendrus, azalijas, šilauoges, spanguoles, hortenzijas, erikas, viržius.

Kalkinimas ypač tinka ir vejoms. Jas rekomenduojama kalkinti kiekvienais metais.

Kalkės barstomos arba įterpiamos į dirvožemį, ant vejų, aplink augalus. Tačiau tik tinkamai kalkes permaišius su dirvos paviršiumi gausite geriausią rezultatą. Įterpti kalkes į dirvą galite lengvomis akėčiomis, kultivatoriumi ar rankomis su grėbliuku. Po kalkių išbarstymo dirvą rekomenduojama palieti.

Kalkių būna miltinio pavidalo ir granuliuotų. Pastarosios paprasčiau naudojamos: lengviau barstyti ir įterpti į dirvožemį.

Žiemos metu kalkių norma didinama 20 procentų. Žiemą kalkės naudojamos tik lygiuose plotuose, kad jų neišplautų polaidžio vandenys.

Kalkių trąšų norma sodinant augalus – 500 g/m², kalkinant kasmet – 100 g/m².