Salotas gali užsiauginti kiekvienas
Dažnas savo patiekalų turbūt neįvaizduoja be salotų, todėl jų auginimas Lietuvoje labai paplitęs. Vienas didžiausių šio augalo pranašumų – sėklos pradeda dygti esant gana žemai temperatūrai (+4 ar +5 °C), todėl jas užauginti pasiseka beveik kiekvienam. Be to, salotas galima auginti vazonuose ar loveliuose.
Salotos priklauso astrinių šeimai. Lietuvoje pradėtos auginti tik IX a. antroje pusėje – X a. pradžioje. Salotos skirstomos į lapines, užauginančias lapų skrotelę, bet gūželių nesukančias (‘Zoltan’, ‘Lollo Bionda’, ‘Grand Rapids’, ‘Rosela’), gūžines (‘Merveille D’hiver’, ‘Rouge Grenobloise’, ‘Maximo’, ‘Lobela’, ‘Larsen’) ir romanines, kurios užaugina pailgą gūžę (‘Little Gem’, ‘Galander’, ‘Intred’). Salotų lapai būna įvairių formų: vėduokliniai, lygūs, apvalūs, garbanoti. Dažniausiai auginamos žalialapės salotos, tačiau jos gali būti ir rausvos (‘Lolla Rossa’, ‘Galiano’, ‘Roden’, ‘Gaugin’, ‘Red Salad Bowl’, ‘Roset’, ‘Maiko’).
Lapinės salotos užauga per 35–55 dienas, gūžinės – per 60–95 dienas, romaninės – per 70–100 dienų nuo daigų pasirodymo.
Salotos vertinamos dėl švelnaus skonio, dietinių ypatybių. Jose yra karoteno, baltymų, angliavandenių, vitaminų B1, B2, B6, PP, E, askorbo rūgšties, kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Visų rūšių salotose yra vertingo alkaloido laktucino.
Salotos kovą–balandį sėjamos daigams arba balandį–rugpjūtį sodinamos tiesiai į dirvą. Kai salotos sėjamos ar sodinamos kas dvi savaites, derlių galima turėti visą vasarą ir rudenį. Į nuolatinę auginimo vietą daigai sodinami su šešiais tikraisiais lapeliais ir ne giliau, nei augo daigyne. Sodinamos daigais užauga 2–3 savaitėmis anksčiau. Iš sėklų auginamas salotas būtina retinti užaugus 2–3 tikriesiems lapeliams, tarp augalų paliekant 15–25 cm.
Salotos auga greitai, todėl, jas auginant nešildomuose šiltnamiuose, pirmąjį derlių galima ragauti jau balandį.
Salotoms reikia daug drėgmės, ypač gūžinėms gūžių sukimo metu. Jos laistomos gausiai, bet retai. Trūkstant drėgmės pradeda auginti žiedynus, lapai būna kartūs. Drėgnoje žemėje salotos geriau auga lysvėje, o sausesnėje gali augti ir lygiame plote.
Išbandykite naujas veisles
‘Bionda a Foglia Riccia’ – ekologiška ankstyvoji lapinių salotų veislė. Lapeliai žali, labai skanūs, nupjauti atželia. Norint užsiauginti kokybišką derlių, rekomenduojama sodinti daigus. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
‘Caipira’ – ankstyva, populiari tarp profesionalių augintojų, ‘Grand Rapids’ tipo lapinių salotų veislė. Keras didelis, lapai šiek tiek raukšlėti, skaisčiai žali, vėduokliniai. Tinka auginti ir hidroponiniu būdu.
‘Expression’ – puiki gūžinių salotų tipo, 1–27 miltligės rasėms atspari salotų veislė. Gūžė vidutinio dydžio, lapai tamsiai žali, traškūs, sultingi. Prisitaiko prie augimo sąlygų – gerai auga ir vėsesniu, ir karštesniu oru.