Sodininko atmintinė: auginame pomidorus

Pomidoras – daržovė, kurios pastaraisiais metais pasaulyje užauginamas įspūdingas kiekis – apie 138 mln. tonų per metus. Šiandien turbūt niekas nepasakytų, kad net iki XVIII a. vidurio kai kuriose Europos šalyse pomidorai buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai.

100 gramų pomidorų turi tik 22 kcal, tačiau juose ypač gausu organizmui naudingų mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, kalio, pektinų, celiuliozės, tirpių cukrų ir riebalų. Juose nėra cholesterolio, tačiau jie turtingi likopeno,  kuris neutralizuoja laisvuosius radikalus, dažnai sukeliančius onkologinius bei širdies-kraujagyslių ligų susirgimus.

Veislių ir hibridų – ne vienas tūkstantis

Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairove. Vaisiai gali būti žali („Green Zebra“), oranžiniai („Orange queen“, „Zlatava“), geltoni („Lemon boy H“, „Jantar“, „Yellowstone“), raudoni („Orkado H“, „Uragan H“, „Jasminia H“, „Magnus H“), avietiniai („Malinowy rodeo“, „Faworyt“) ar net juodi („Black cherry“, „Noire de crime“)“, – vardijo sėklų ir kitų sodo bei daržo prekių parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Jūratė Vareikienė.

Vadovės teigimu, pomidorai gali užaugti nuo kelių dešimčių centimetrų iki kelių metrų. Pagal tai pomidorai skirstomi į indeterminantinius (aukštaūgius, pvz., „Raissa H“, „Premio H“ ir kt.) bei determinantinius (riboto augimo, užsibaigiantys žiedine keke, pvz., „Polfast H“, „Polbig H“ ir kt.)

Vaisių formos taip pat pačios įvairiausios – kriaušės forma („Radana“, „Yellow perashaped“, „Red pear“, „Aurea H“), slyvos forma („Šejk“, „Benito H“, „Santasian H“, „Chico III“), apvalūs („Tolstoi H“, „Fabiola H“, „Brooklyn H“, „Promyk“), stipriai briaunuoti („Costoluto fiorentino“, „Purple Calabash“), ovalūs („Toyoto H“, „Taiko“), „jautiniai“ – stambiais, dideliais mėsingais vaisiais („Oxheart“, „Logistika H“, „Mondial H“, „Brutus“).

„Išsirinkus norimas sėklas, reikia atkreipti dėmesį, kokios jos yra – pomidorų hibridas ar veislė, kadangi nuo to priklauso kur, kada bei kokiomis sąlygomis reikės juos auginti – lauke, stikliniame šiltnamyje, polietileniniame šiltnamyje ir t. t., – pastebėjo J.Vareikienė. – Veislė – tai genetiškai stabili augalų grupė, pasižyminti artimomis biologinėmis ir ūkinėmis savybėmis bei išsiskirianti iš kitų to paties augalo veislių bent vienu aiškiai atpažįstamu požymiu. Paveldimas savybes veislės išlaiko per daugelį kartų.“ Hibridų sėklos, pasak J.Vareikienės, gaunamos jau kryžminant tos pačios rūšies skirtingas veisles, o iš tokių sėklų užaugę augalai paveldi „tėvinės“ ir „motininės“ veislės ypatumus. Hibridų sėklos yra brangesnės nei veislių, tačiau hibridai yra derlingesni, vienodesni, atsparesni ligoms, kenkėjams, jų derlius būna aukštos kokybės.

Ką pravartu žinoti auginant pomidorus

Optimali sėklų dygimo temperatūra yra +20-25° C. Kai temperatūra žemesnė, augalai dygsta ilgiau, vėliau susiformuoja žiedinė kekė. Svarbi ir substrato, kuriame auga daigai, temperatūra – ji turėtų būti ne žemesnė nei +16° C. Dirva taip pat turi būti tinkamo rūgštingumo, o joje – reikiamas maisto medžiagų kiekis. Prieš sodinant pomidorus į šiltnamį, rekomenduojame dirvą patręšti gerosiomis bakterijomis.

Aukštaūgius pomidorus reikia sodinti rečiau, žemaūgius – tankiau. Pomidorų daigai į šiltnamį sodinami tada, kai yra 30-35 cm aukščio, turi 7-8 lapus ir dirvos temperatūra ne žemesnė nei +15° C.

Pomidorai mėgstą trąšią dirvą, todėl juos sodinant, į ruošiąmą duobutę daigui, įberkite saują organinių žuvų miltų. Žuvų miltai pasižymi labai dideliu azoto ir fosforo kiekiu Azotas ypatingai reikalingas augalo žalios masės augimui, o fosforas - žiedų susidarymui ir vaisių užmezgimui.

Pasodintus pomidorus reikėtų apkaupti, kad jie išleistų papildomų šaknų. Svarbu, kad šaknys gautų pakankamai oro, todėl dirvą aplink augalus reikia nuolat papurenti, bet ne giliau nei 2-3 cm, kad nebūtų pasiektos pomidorų šaknys – jos glūdi arti žemės paviršiaus.

Pomidorai formuojami paliekant vieną stiebą. Visi šoniniai ūgliai yra šalinami, kai būna 4-5 cm ilgio, kad pagreitėtų vaisių brendimas. Gerai augantis ir derantis pomidoras turi turėti 15-20 lapų. Reikėtų nepamiršti nugenėti pageltusius ir ligotus lapus.

Daugiausiai drėgmės pomidorams reikia formuojantis vaisiams, todėl reikėtų gausiai, bet retai laistyti šiltu vandeniu, geriau – pirmoje dienos pusėje.

Kas trečią laistymą pomidorus patręškite organinių-mineralinių trąšų tirpalu – taip vaisiai bus saldesni, skanesni ir aromatingesni.

Jei laistoma netolygiai, krenta vaisių užuomazgos, vaisiai pradeda trūkinėti.  

Jei pomidorai auginami šiltnamyje, jį būtina vėdinti. Pomidorai nebijo skersvėjų, o vėdinimas padeda išvengti kenkėjų ir ligų. Šios daržovės – šviesą mėgstantys augalai, todėl esant šviesos trūkumui pomidorai auga daug lėčiau. Skinti derėtų tik pradėjusius nokti pomidorus, nes tada greičiau noksta kiti augantys vaisiai ir gaunamas gausesnis derlius.

„ Žalia stotelė“  inf.