Kvapnioms iškyloms ir sveikatai – pavasarinė žolelių sėja

Šviežios prieskoninės žolelės ant palangės virtuvėje atlieka net kelias funkcijas: suteikia jaukumo, nereikia sukti galvos kuo pagardinti patiekalus, o jų nauda sveikatai nenuginčijama. Atėjus pavasariui pats metas pagalvoti apie tokių žolelių sėją, kad vasaros iškylų maistas būtų itin gardus.

Sėjos metas

Kiekviena prieskoninė žolelė turi savitą skonį, todėl jas gerai suderinus su maisto produktais atsiskleidžia unikalus skonis. Tam, kad galėtumėte džiaugtis išraiškingais patiekalų skoniais ir įsisavinti naudingąsias prieskoninių žolelių medžiagas, taip pat svarbu žinoti, kaip tinkamai jas auginti.

Parinkite šviesią vietą prie lango. Kuo daugiau saulės pateks ant palangės, tuo žolelės geriau derės. Jos puikiai augs bet kokiuose induose. Tačiau jei svarstote apie vazonų pasirinkimą, verčiau pirkite molinius. Taip pat pasirūpinkite drenažu, tam puikiai tiks degto molio granulės. Juo užpildykite indo apačią 2-3 cm sluoksniu.

Prieskoninių žolelių auginimui naudojamas gruntas ar kompostas, kurio sudėtyje yra smėlio, kadangi dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne visi prieskoniai gerai augs viename vazone. Pavyzdžiui, rozmariną dera auginti kartu su šalavijais, čiobrelį su raudonėliu. Baziliką patartina auginti atskirai nuo kitų prieskonių.

Ūglius laistykite rytais šiltu, pastovėjusiu vandeniu. Kuo žolelių lapai didesni, tuo turėtų būti dažniau laistomos, nes per stambius plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Tiesa, perlaistymas prieskoninėms žolelėms taip pat ne į naudą.

Tradiciniai krapai

Įprastas lietuviškas ir labai universalus prieskonis. Puikiai tinka avienai, vištienai, žuviai, bulvių, daržovių, kiaušinių patiekalams, salotoms ar duonai gardinti. Krapai puikiai papildo ir baltų sūrių skonį. Siekiant išlaikyti aromatines ir skonines savybes, šviežiais krapais patiekalus gardinti reikėtų pačioje ruošimo pabaigoje.

Auginti ant palangės ar balkone puikiai tiks tokios krapų veislės kaip „Mammoth“, „Szmaragd“, „Oliver“ ar  „Green sleeves“.

Krapų preparatais mažinamas arterinis kraujo spaudimas, išplečiamos kraujagyslės, pagyvinama širdies veikla, skatinamas šlapimo išskyrimas. Sėklos taip pat gerina apetitą, virškinimą ir laktaciją.

Aromatingieji bazilikai

Bazilikas neatsiejamas italų virtuvės prieskonis, dažnai naudojamas ir Azijos šalių virtuvėse. Pasižymi aštriu kvapu, kartoku, silpnai salsvu skoniu. Kvapniosios savybės priklauso nuo veislės: galima jausti kartųjį pipirą, arbatą, gvazdikėlius, mėtas, lauro lapus, citrinas ar anyžių. Bazilikai taip pat skiriasi ir spalva: įprasti žalieji – „Lemon“, „Cinnamon“, „Fine verde“, „Genovese“, taip pat galima užsiauginti ir raudonlapių „Opal“ veislės bazilikų, kurie ne tik pagardins patiekalus, bet ir papuoš palangę.

Ši prieskoninė žolelė puikiai tinka daržovių patiekalams, pupelėms, žirniams, sriuboms, padažams, salotoms, picoms bei makaronams pagardinti. Labai dažnai bazilikas naudojamas kartu su česnaku. Klasikinis derinys – žaliasis pesto padažas. Kaip ir kiti švieži prieskoniai, bazilikai naudojami prieš pat patiekiant, kad išliktų jų nepakartojamas kvapas ir skonis. Bazilikus patariama plėšyti, o ne pjaustyti – taip prieskoninio augalo kvapas bus intensyvesnis.

Šviežiuose bazilikų lapuose yra vitaminų C, B1, B2, PP, eterinių aliejų. Turi antioksidantinių ir antiseptinių savybių. Galima gydyti galvos skausmą, nervinį stresą, mažinti aukštą kūno temperatūrą, palengvinti atsikosėjimą. Taip pat padeda nuo spuogų.

Italija kvepiantys raudonėliai

Raudonėlis Italijoje - privalomas tikro pomidorų padažo ingredientas. Šis prieskoninis augalas turi ne vieną rūšį, tačiau labiausiai vertinamas paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare). Puikiai tinka kaip prieskonis salotoms, bulviniams, pupelių, mėsos patiekalams. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Puikiai papildys jūros gėrybių, kiaušinių patiekalus. Dera su juodaisiais pipirais, baziliku ir mairūnu.

Raudonėlis plačiai naudojamas medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti, nervų sistemą raminanti, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Padeda nuo bronchito, inkstų ligų, kepenų uždegimų, reumato, paralyžiaus, dusulio problemų. Augale daug askorbino rūgšties, eterinių aliejų.

Slovakų paslaptis – mairūnas

Mairūnas pasižymi stipriu, savotišku kvapu. Slovakijoje šis prieskonis itin mėgiamas. Naudojamas bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną. Pridedamas prie keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Labai mėgstama mairūnu pagardinti dešras ir gėrimus, tinka prie beveik visų kapotos mėsos patiekalų. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

Naudojamas gydant kvėpavimo ir virškinimo organų susirgimus, kai skauda galvą. Liaudies medicinoje naudojamas gydyti nemigą. Rekomenduoja mairūną vartoti sergant diabetu, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ligomis, po miokardo infarkto.

Universalios petražolės

Šiuo metu petražolės - vienas populiariausių prieskoninių augalų. Naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje. Ja gardinamos salotos, sriubos, mėsiški patiekalai. Tradiciškai naudojama ir patiekalų papuošimui. Puikiai dera su jūros gėrybėmis, žuvimi. Lietuvoje ypač mėgiamos lapinės petražolių veislės „Plain leaved 2“, „Bravour“, garbanotosios – „Astra“.

Įvairų jų panaudojimą lemia puikus kvapas ir skonis. Petražolės gausios eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Ypač gausu vitaminų - C, B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo. 50 gramų petražolių yra vitamino C ir karotino dienos norma. Kosmetologijoje petražolės naudojamos tonizuoti odą, ypač paakių. Jų eteriniais aliejais praturtinami paakių odos kremai ir geliai, veido kaukės.

Neįvertintas šalavijas

Šalavijas – lietuvių neįvertinta prieskoninė žolelė. Dažniau naudojama gydymo tikslais. Kai prieskonis šalavijas puikiai dera mišiniuose su rozmarinu. Pasižymi gana aštriu skoniu kuris sustiprėja jį išdžiovinus. Tinka geriau prie riebių kiaulienos, antienos, paukštienos, žvėrienos patiekalų. Tiks pagardinti ir pupelių patiekalus, troškinius.

Šalavijo nuoviras stabdo prakaitavimą ir pieno liaukų veiklą. Jis vartojamas sumažinti pakilusią temperatūrą. Išoriškai, antiseptinių savybių turintys šalavijo antpilai naudojami skalauti burnai esant dantenų uždegimui ar dantų skausmui, gerklės uždegimams gydyti. Esama duomenų, kad šalavijo preparatai lengvina Alzheimerio ligos simptomus.

Iš vaikystės - prancūziškieji peletrūnai

Peletrūno kvapas ir skonis daugeliui turėtų priminti vaikystę. Tiksliau - garsųjį limonadą „Tarchūnas“. Ši prieskoninė žolelė pasižymi labai maloniu kvapu ir kiek kartoku skoniu. Šviežias peletrūnas dedamas į salotas, mėsos ir žuvies patiekalus, į sriubas, barščius, kiaušinių patiekalus. Taip pat naudojamas aromatizuoti vynus ir likerius. Prancūzai deda peletrūną į actą, kuris vėliau naudojamas paskaninti sūdytą žuvį. Ši žolelė tiesiog neatskiriamas prancūzų virtuvės prieskonis ir yra dedamas į beveik visus patiekalus.

Peletrūnas skatina apetitą, padeda numalšinti rėmenį, gerina virškinimą, normalizuoja vidinių sekrecijų veiklą.

Dekoratyvusis čiobrelis

Čiobrelių yra apie pusketvirto šimto veislių, naudojamų ir kaip prieskoniai, ir kaip vaistiniai ar dekoratyviniai augalai. Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos, žuvies patiekalams. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Suteiks pikantiškų skonio atspalvių subproduktų patiekalams ar paštetams. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams pagardinti. Tai - vienas iš svarbių Provanso žolelių rinkinio komponentų.

Pagrindinis gydomasis čiobrelių komponentas - timolis pasižymi antiseptinėmis, dezinfekuojančiomis savybėmis prieš grybelius. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė.