2018-ųjų gėlė - serentis

Šios gėlės natūraliai auga Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Iš tiesų tai žolinis augalas, pasaulyje labiau paplitęs kaip dekoratyvus. Serenčiai skirstomi į dvi grupes: didžiažiedžius ir gvazdikinius. Pastarieji dar skirstomi į žydinčius smulkiais ir vidutinio dydžio žiedais. Augalai iš kitų išsiskiria savotišku aitriu kvapu.

Serenčiai nėra tik gėlynų puošmena. Iš jų gaminami eteriniai aliejai, naudojami parfumerijai ir kosmetikai. Šie augalai taip pat populiarūs Lotynų Amerikos ir kai kurių Europos šalių virtuvėje. Kaip prieskonį juos dažnai naudoja gruzinai.

Augalai žydi nuo birželio iki rugsėjo. Deja, serenčiai spalvų gausa neišsiskiria – dažniausiai žydi geltonais (‘Bonanza Yellow’), oranžiniais (‘Valencia’), rudais, citrininiais (‘Lemon Drop’), margais (‘Boy Spry’), rausvais (‘Red Brocate’) ir baltais žiedais (‘Albatros’). 

Šias gėles auginti lengva. Joms nereikia ypatingų auginimo sąlygų, o svarbiausia – drėgmės. Norint išauginti serenčius, rekomenduojama parinkti šiltą ir saulėtą vietą. Daigams sėjami kovą arbą balandį, o tiesiai į dirvą – gegužės pabaigoje, birželį. Augalai sodinami 20–30 cm (15 x 15 cm – stambiažiedžiai arba 20 x 25 cm – smulkiažiedžiai, nes jie labiau krūmijasi) atstumu.

Svarbu paminėti, kad serenčiai yra nematocidiniai augalai, todėl juos rekomenduojama sodinti bulvių ir pomidorų lysvėse, siekiant apsaugoti nuo kenkėjų. Gėlynuose, kur augo šis dirvos sanitaras, rekomenduojama sodinti kardelius, kininius ratilius.