Laikas sugrąžinti etnografinius gėlynus į savo sodybas

Kuriant kaimo turizmo sodybas ir jų sodus, vis dar populiarus etnografinis (kaimiškasis) stilius. Kiekviename regione jis vis kitoks. Todėl, formuojant tokią sodybą, svarbu pasidomėti ir pritaikyti tos vietovės etnografinius motyvus bei papročius. Atsižvelgiant į visa tai komponuojamos skirtingos gėlės, darželių ornamentai.

Kaimiškojo stiliaus pagrindinė savybė – netvarkingai atrodantis sodas, kuriame augalai auga lyg patys savaime. Tačiau verta atminti, kad darbo dėl to tikrai nesumažės. Tokį sodą reikia nuolat prižiūrėti ir atidžiai planuoti.

Etnografiniai gėlynai būdavo įrengiami gyvenamojo namo pietinėje arba rytinėje pusėje. Juos sodindavo po virtuvės arba miegamojo langu. Augalai parenkami ne tik atsižvelgiant į jų grožį, bet ir tai, kokių gėlių reikėjo įvairių apeigų metu, vaistams ar prieskoniams. Įvairiaspalvius gėlynus sodindavo priešais kelią, kad juos matytų visi pravažiuojantieji.

Kad būtų paprasčiau prižiūrėti, etnografiniai gėlynai įrengiami taisyklingų formų (keturkampio, apskritimo ar stačiakampio). Gėlyno riba formuojama iš akmenų (gali būti ir baltinti) arba medinės tvorelės, pavyzdžiui, supintos iš vytelių. Pačiuose gėlynuose gėlės susodinamos netvarkingai, taip imituojant natūralų kraštovaizdį.

Tradiciškai etnografiniam gėlynui parenkami daugiamečiai augalai: rūtos geltonais žiedais tiesiog privalomos, o dailieji auskarėliai savo nuostabiais širdelės formos žiedeliais – dėl įvairumo. Tikriausiai didžiausia puošmena – bijūnai, kurių žiedų spalvų įvairovė labai gausi. Be to, gėlynai nuo seno neįsivaizduojami ir be lelijų. Įvairiaspalviai flioksai ir sinavadai gėlyną nudažys ryškiomis dėmėmis, o mėlynais žiedais pražystančios katžolės, juozažolės ir vilkdalgiai jam suteiks gaivumo. Aukštaūgės kraujažolės, piliarožės ir pentiniai puikiausiai tiks prie namo sienos ar tvoros. Etnografinis gėlynas neįsivaizduojamas ir be puošnaus, ažūriško smidro lapijos, o pavasario džiaugsmui sodinami narcizai, tulpės, pakalnutės, našlaitės. Kitos etnografiniam gėlynui tinkamos gėlės: rudbekijos, viendienės, žiemės, šiurpiniai gvazdikai, saulutės, leukonijos, pelėžirniai, ratiliai, rožūnės, smiltyniniai šlamučiai, serenčiai, žioveiniai, aguonos, plukės, astrai, bitkrėslės ir jurginai. Reikėtų nepamiršti ir vaistinių augalų: medetkų, peletrūnų (vaistinis kietis), pelynų, vaistinių gelsvių, čiobrelių, šalavijų ar vaistinių putoklių.

Sodyboje taip pat patariama užsėti gėlėtą veją. Pasisodinti erškėčių, alyvų, jazminų, įvairių vaismedžių, vaiskrūmių ir daržovių.