Rudeninis vaismedžių genėjimas
Vaismedžių genėjimas yra svarbus darbas, užtikrinantis ne tik gražią lają, bet ir gausų derlių ateinančiais metais. Nors genėti galima visus metus, rudeninis vaismedžių genėjimas dažniausiai taikomas obelims ir kitiems sėklavaisiams, o jautresnius medžius – pavyzdžiui, kriaušes – geriau palikti pavasariui. Tinkamai genėdami padėsite medžiui išlaikyti sveikatą, sumažinsite ligų riziką ir pasirūpinsite, kad jis derėtų kokybiškai.
Kada genėti vaismedžius rudenį?
Genėti pradedama spalio viduryje, kai pradeda kristi lapai, bet dar ne visiškai. Obelų genėjimas dažniausiai atliekamas iškart nuėmus derlių, prieš pat krentant lapams. Rudenį patariama apsiriboti sanitariniu genėjimu ir smulkesnių šakų šalinimu – stambių skeletinių šakų geriau nelieskite, nes šalčiai gali pakenkti per žaizdas. Kriaušės yra jautresnės šalčiui nei obelys, todėl jų genėjimą geriau atidėti iki pavasario (kovas–balandis).
Bendri vaismedžių genėjimo patarimai:
- Genėti reikia sausu oru. Kai drėgna ar lynoja, blogiau uždžiūsta žaizdos, yra didesnė tikimybė medžius užkrėsti ligomis.
- Pjūviai atliekami tik aštriais genėjimo įrankiais.
- Pjūvis turi būti lygus, neatšerpetojęs. Užplaišose, atplyšusiose medžio dalyse, gali kauptis drėgmė, atsirasti papildomų būdų ligoms plisti. Pjaunant storesnes šakas, pirmiausia reikia įpjovą padaryti iš apačios, o vėliau pjauti iš viršaus, kad nupjauta šaka neišplėštų žievės nuo paliekamos dalies. Storas šakas reikia pjauti dviem etapais. Iš pradžių nupjaunama didžioji dalis, paliekant strampą, vėliau jis pašalinamas. Žaizdos, kraštų nelygumai, atšerpetojimai turi būti apipjaunami aštriu peiliu.
- Pjūviai dezinfekuojami. Storesnių šakų pjūviai užtepami sodo tepalu. Plonų šakų, iki poros cm skersmens, pjūvių užtepti nebūtina. Labai patogu naudoti purškiamą sodo tepalą. Juo daug geriau padengiama žaizda, be to, jo sudėtyje yra dezinfekuojamojo vario preparato. Tepamas sodo tepalas žaizdas padengia plonu sluoksniu. Užtepus per storai, susidaro ertmė, kurioje laikosi drėgmė ir atsiranda galimybė plisti ligoms. Be to, per storas sluoksnis gali atšokti. Galima palikti atviras žaizdas ir leisti medžiui pačiam susidoroti ir užgydyti pjūvius.
- Visi įrankiai dezinfekuojami prieš pradedant genėti kitą medį. Dezinfekuojama techniniu (denatūruotu) spiritu ar vario preparatais.
- Šalinamos šakos, augančios smailiu kampu. Gausiai derėdamos, tokios šakos dažnai išlūžta. Jos gali pažeisti net kamieną, o dėl to gali prireikti nemažų pastangų, norint išgelbėti medį.
- Šalinamos šakos konkurentės pagrindiniam stiebui. Jos auga smailiu kampu, stabdo medžio lajos formavimą.
- Šalinamos ligų ar kenkėjų pažeistos šakos. Tai gali būti vėžio ar kitų ligų matomi požymiai, amarų pažeistos neišsivysčiusios, kreivos, susisukusios viršūnės.
- Pagrindinis stiebas prikerpamas, kai medis pasiekia norimą aukštį.
- Jei medeliai sodinami rudenį, genėjimas atidedamas pavasariui. Jei sodinama pavasarį, genima iškart.