Braškės – ir sode, ir balkone

Braškės - vienas iš pirmųjų skanėstų, kuriuo mėgautis galime jau vasaros pradžioje. Ne paslaptis, kad jose gausu organizmui naudingų vitaminų, jas itin mėgsta vaikai. Tad ką daryti, jei nuosavame žemės lopinėlyje ar balkone ketinate užsiveisti braškyną?

Nauda sveikatai ir rūšių įvairovė

Šios uogos prinoksta pirmoje šilčiausiojo metų laiko pusėje, kai dar nėra daug šviežių vaisių ir daržovių. Pasodinus braškes, pirmaisiais metais jos tik pradeda derėti, o antraisiais - jau dera pilnu pajėgumu. Braškės – skanios bei saldžios uogos, turinčios daug vertingų medžiagų: vitamino C, P, įvairių aktyviųjų junginių, folinės rūgšties, kumarino, geležies, fosforo, cukraus, naudingų rūgščių. Tai yra puikus pagalbininkas norintiems sustiprinti imuninę sistemą, sumažinti širdies priepuolių ir insulto riziką, cholesterolio kiekį kraujyje, pagerinti atmintį. Uogos vartojamos šviežios arba šaldytos, taip pat tinka uogienėms ir džemui gaminti.

Jei esate pasiruošę pradėti auginti ir teisingai prižiūrėti braškes, prieš pasisemiant vertingų patarimų, pirmiausia reikėtų išsirinkti norimą uogų veislę.

„Sonata“. Vidutinio vėlyvumo veislė išvesta Olandijoje sukryžminus „Elsanta“ ir "Polka“ veisles. Ji pasižymi labai augiais kereliais, uogų odelė blizganti, intensyviai raudonos spalvos (kaip „Elsantos“, bet saldesnė). 90 procentų uogų didelės arba labai didelės, tinka transportuoti. Žiedynai žemiau lapų, todėl mažesnis pavojus šalnų metu. Sodinamos eilėje, paliekant 35 centimetrų tarpus. Atspari iššalimui, pilkajam puviniui, šviesmargei, mažai pažeidžiama miltligės.

„Rumba“. Kilmės šalis - Olandija. Ankstyva, stipraus augumo, tamsiai žaliais lapais veislė. Žiedynai žemiau lapų, todėl mažesnis šalnų pavojus. Uogos kūgio formos, didelės, saldžios, labai blizga. Nuskintos netamsėja, nepraranda blizgesio. Derėjimo metu nesmulkėja. Derlių duoda tolygiai. Apdengus plėvele skinti galima jau birželio mėnesio pradžioje. Veislė atspari lapų ir pašaknio ligoms, temperatūrų kaitai, todėl galima auginti šiltnamiuose.

„Daroyal“. Ankstyva veislė, uogos kūgio formos, blizgios, tamsiai raudonos ir išorėje ir viduje, svoriu šiek tiek lenkia „Honeoye“ uogas. Rekomenduojama nurinkinėti kas antrą dieną. Ištvermingos šalčiui, atsparios dirvožemio ligoms.

„Darselect“. Vidutinio ankstyvumo veislė, išvesta sukryžminus „Parker“ ir „Elsanta“. Tai tipinė desertinė veislė. Kerelių augumas panašus kaip ir „Elsantos“. Koteliai lengvai lūžta, o tai palengvina derliaus nuėmimą. Uogos raudonos su rausvu minkštimu, labai stambios, sultingos, saldžios, transportabilios. Žiedų sukrauna šiek tiek mažiau negu „Elsanta“, bet dėl uogų stambumo derlius būna vienodas. Kereliai jautroki šalčiui - besniegę žiemą patartina mulčiuoti šiaudais.

„Salsa“. Vėlyva veislė. Uogos didelės, saldžiarūgščio skonio, tinka ruošiant desertus ir perdirbimui. Veislė labai derlinga. Kereliai kompaktiški, ryškiai žaliais lapais. Ši veislė ištverminga žiemą.

„Pandora“. Labai vėlyva veislė išvesta Didžiojoje Britanijoje. Labai derlinga, uogos pradeda nokti labai vėlai. Stambios, plataus kūgio ar širdies formos, aromatingos, gero skonio, transportabilios. Gana ištvermingos žiemą, vidutiniškai serga lapų ligomis ir uogų puviniais, atsparios miltligei bei pašaknio ligoms.

Dirvos paruošimas

Braškes galima auginti įvairiame dirvožemyje, tačiau geriausiai joms tinka silpnai rūgštūs (pH 5,5-6,5) priesmėliai ir lengvi bei vidutinio sunkumo priemoliai. Šios uogos vienoje vietoje auga keletą metų, todėl, veisiant braškyną, labai svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles ir gerai patręšti dirvą. Jei braškes planuojate sodinti vasarą, tai jau pavasarį galima paruošti juodąjį pūdymą arba, būsimoje augimo vietoje, sodinti trumpos vegetacijos daržoves. Tam ypač tinka salotos, ridikėliai, svogūnai, česnakai. Taip pat labai naudinga į pavasarinę dirvą pasėti garstyčių arba vasarinio rapso ir prieš pražystant aparti kaip žaliąją trąšą. Pavasariniam sodinimui dirva ruošiama nuo rudens. Blogiausi priešsėliai braškėms yra bulvės ir pomidorai, taip pat pieva, kurią išarus reikėtų bent metus į tą vietą nesodinti šių uogų. Prieš sodinimą dirvą būtina patręšti.

Sodinimas

Išskiriami du: pavasarinis ir rudeninis braškių daigų sodinimai. Pavasarį braškės sodinamos balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio viduryje, o rudeninį - dažniausiai vasarai baigiantis (nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo vidurio). Jei yra daigų, braškes galima sodinti ir liepos mėnesį. Pasodinus uogas anksčiau, pirmaisiais metais galima tikėtis didesnio derliaus. Vėlai pasodintas braškes prieš žiemą reikia gerai uždengti. Jas galima sodinti ir ankstyvą pavasarį, kai tik pradžiūsta žemė.

Sodinimui reikėtų rinktis tik labai geros kokybės daigus. Pasodinus abejotinos kokybės daigus, braškynui reikalinga priežiūra išlieka tokia pati, tačiau derlius gali nuvilti. Jei iš karto nėra galimybės įsigyti pakankamo kiekio daigų, kitais metais jų galima pasidauginti patiems. Geriausi daigai išauga pirmamečiame braškyne ir būtent tokie daigai tinka dauginimui.

Uogos sodinamos vienoje eilėje arba dvieiliu bei trieiliu juostiniu būdu. Sodinant viena eile, tarpueilių plotis turi būti 70 – 90 centimetrų, atstumai tarp daigų eilėse – 25 - 30 centimetrų. Auginant braškes juostiniu būdu, tarp juostų reikia palikti taip pat 70 – 90 centimetrų atstumus. Naudojant sodinimą dvieiliu juostiniu būdu, atstumai tarp eilių juostose paliekami 40 centimetrų, tarp augalų eilėse – 25 - 30 centimetrų. Taip pat ir sodinant trieiliu juostiniu būdu.

Žemei po braškėmis uždengti rekomenduojama naudoti juodą agro plėvelę arba geotekstilę. Šios dangos neleidžia želti piktžolėms, sulaiko drėgmę bei kekerinio puvinio plitimą, palaiko aukštesnę dirvos temperatūrą bei apsaugo uogas nuo susiteršimo. Plėvele mulčiuoti augalai geriau auga, yra vešlesni, duoda 30 procentų didesnį derlių, jų uogos pradeda nokti 3 – 5 dienomis anksčiau. Klojant plėvelę, žemė turi būti gerai išlyginta. Plėvelės kraštai prispaudžiami žeme. Sodinant daigus, svarbu atkreipti dėmesį, kad šerdelės neužvirstų žemėmis. Šaknies kaklelis (vieta, ties kuria šaknis pereina į stiebą) turi būti viename lygyje su dirvos paviršiumi. Taip pat šaknims negalima leisti užsiriesti į viršų. Jei šaknys yra per ilgos ir negalite jų pasodinti tiesiai, geriau jas sutrumpinti. Sodinant daigus užaugintus puodeliuose, reikia prakasti duobutę ir įdėjus daigą prispausti žemėmis. Pasodinti daigai turi būti palaistomi (po pusę litro vandens vienam augalui). Jei oras sausas, juos reikia dar 2 - 3 kartus palaistyti.

Mulčiuojant braškyną plėvele patartina įrengti lašelinę laistymo sistemą.

Sodinat braškes balkone, reikia žinoti, kad jas galima auginti kabančiuose vazonuose su kokosiniu įdėklu, specialiuose moliniuose vazonuose su daug angų arba loveliuose ant palangių, pripildytuose durpių substrato ar komposto.

Priežiūra ir tręšimas

Plėvele nemulčiuotas braškynas vegetacijos metu turi būti purenamas, 4 - 6 kartus ravimos piktžolės, kai daugiau drėgmės - ravima 5-7 kartus. Eilėse purenama 3 - 4 centimetrų gyliu, o tarpueiliuose 6 - 8 centimetrų gyliu vasaros metu, 12 - 15 centimetrų gyliu - rudenį. Plėvele mulčiuotame braškyne ravėti ir purenti žemės nereikia. Pavasarį reikia surinkti ir sudeginti senus sudžiūvusius lapus, nes juose būna užsiveisę kenkėjų ir ligų židinių.

Jei prieš pat braškių žydėjimą arba joms žydint numatoma šalna – uogas reikėtų uždengti agro danga. Jei nėra plėvelės, tam kad braškės nesusiterštų, po žiedynais paklojama šiaudų (tačiau esant šalnoms šiaudai žiedų neapsaugo). Jei daigai nėra reikalingi, reikia pašalinti ūsus. Palikti galima tik vieną kitą daigą eilėms sutankinti.

Jei prieš sodinimą žemė buvo gerai patręšta, tai pirmaisiais metais tręšti nebereikia. Kitais metais braškes tręšti reikėtų ankstyvą pavasarį (bechlorėmis kompleksinėmis trąšomis su nedideliu azoto kiekiu (iki 11 %) praturtintomis mezo- ir mikroelementais (40 g/m2), kai po šalnų atšyla žemė. Kitas tręšimas turėtų būti po uogų nuskynimo. Rekomenduojama atsižvelgti į kerelių išvaizdą. Jei braškių lapai yra šviesiai žalios spalvos, matosi gyslos, tai didelė tikimybė, kad jiems trūksta mitybinių medžiagų. Trąšų trūkumas labiausiai pasireiškia tada, kai braškės žydi, ir augina uogas. Pastebėjus tokį dalyką, kerelius galima palaistyti papildomo tręšimo NPK trąšomis kuriose vyrauja kalis (K) - 30 g/10 l vandens. Jei vegetacijos metu trūksta drėgmės, braškės laistomos 1 -2 kartus prieš žydėjimą, uogoms mezgantis ir nokstant – 2 – 4 kartus, nuėmus derlių – 2 kartus. Vienkartinė norma – 2 - 3 kibirai vandens vienam kvadratiniam metrui. Jei naudojate lašelinę laistymo sistemą, uogų augimo ir žydėjimo metu laistyti reiktų du kartus per savaitę po 2-3 valandas. Vėliau užtenka ir vieną kartą per savaitę. Tiesa, visuomet reikia atsižvelgti į dirvos struktūrą, temperatūrą ir kritulių kiekį.

Kalbant apie antramečių braškynų apsaugą nuo ligų ir kenkėjų, nuskynus derlių reikia apžiūrėti lapus. Jei lapai ligoti, juos reiktų nupjauti ir sudeginti. Jei lapija yra sveika galima to nedaryti. Vėliau braškės tręšiamos ir laistomos, kad iki žiemos užaugtų stipri lapija. Tręšti rekomenduojama rudeninėmis PK trąšomis, kad braškės pasiruoštų žiemai. Šaltą žiemą braškės gali iššalti arba pašalti. Jei nėra sniego, o oro temperatūra siekia 15 – 18 laipsnių šalčio, braškių kerai stipriai pašąla arba žūva. Uogų šaknys pašalti gali jau ir 8 laipsnių šalčio dirvos temperatūroje. Po 20 - 30 centimetrų sniego danga atsparių šalčiui veislių braškės nesunkiai atlaiko 20 – 25 laipsnių šalčio temperatūrą. Todėl, jei nėra sniego, oro temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių, braškes patartina uždengti balta agro danga.

Derliaus pagausinimas ir paankstinimas

Braškes vienoje vietoje auginti patariama tol, kol yra ekonominės naudos. Jų derlius didėja iki trečių metų, o ketvirtais ima mažėti. Jaunuose braškynuose veši didesnės uogos ir sveikesni augalai. Be to, pirmamečių braškių uogos pradeda nokti anksčiau negu senesnių. Taip auginant, patariama pasirinkti ankstyvąsias veisles, o daigus sodinti ne vėliau kaip rugpjūčio 15 dieną.

Norint gauti ankstyvesni uogų derlių, kovo mėnesio pabaigoje ar balandžio pradžioje galima braškes pridengti. Priedangoms naudojama polietileninė plėvelė arba agro danga. Pastaroji klojama tiesiai ant augalų. Polietileno plėvelė pakeliama ant metalinių vielos lankų. Taip uždengtos braškės laikomos iki žydėjimo pradžios. Kai uogos pradeda žydėti jas reikia nudengti, kad žiedai neperkaistų ir geriau apsidulkintų. Plėvelės nenuimame tik esant šalnų tikimybei, nakčiai uždengiame, kad žiedeliai nepašaltų.

Uogų skynimas

Kai lauke yra šilta, uogos skinamos kas antrą dieną, jei šalta – dvi dienas praleidus. Lietingu oru, kad uogos mažiau sirgtų kekeriniu puviniu, patariama skinti kas dieną. Jei uogos vartojamos tą pačią dieną kai yra nuskinamos, dažniausiai renkamasi veislei būdingos spalvos uogos, o kai numatoma vartoti vėliau – šiek tiek šviesesnės. Braškes skinti reikia kartu su taurėlapiais ir apie 10 milimetrų ilgio koteliais, nemaišant veislių. Uogos skinamos ir vežamos 0,5 – 1 kilogramo talpos indeliuose, kurie yra pripildomi iki viršaus. Jei nuskintos uogos vežamos pardavimui, jas reiktų kuo greičiau atvėsinti iki 6 - 8 laipsnių temperatūros.

Kodėl braškės nedera?

Jei jau ne vienerius metus auginate braškes ir pastebėjote, kad kuo toliau, tuo jos mažiau žydi, o ir uogos darosi mažesnės - braškių krūmai veikiausiai paseno. Jeigu jūsų braškės sodintos daugiau kaip prieš penkerius metus, didelio derlingumo tikėtis nereikėtų. Žinoma, išimčių pasitaiko, bet retai. Todėl sodmenis reikia laiku atnaujinti.

Jei praėjusiais metais pasodintos braškės beveik nežydi, turbūt pasodinote jas netinkamu laiku. Jeigu norite braškių ragauti jau kitąmet, jas sodinti reikia liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, bet ne vėliau. Priešingu atveju augalai nespėja užmegzti pilnaverčių žiedpumpurių kitų metų derliui.

Jei braškių krūmai nežydi būdami produktyvaus amžiaus (2-4 metų), reikėtų atkreipti dėmesį koks buvo oras praėjusių metų pabaigoje ir kaip jūs savo braškes prižiūrėjote. Gali būti, kad rugpjūtį, kai užsimezga augalų žiedpumpuriai, jūsų braškėms trūko drėgmės ir maistinių medžiagų. Braškes reikia tręšti ir gerai laistyti iki rugsėjo. Galimas ir toks variantas, kad pasirinkta braškių rūšis nėra pakankamai atspari žiemai ir žiedpumpuriai per šalčius žuvo. Tokiu atveju nežydi atskiros, labiausiai šalčiams neatsparios rūšys arba sodmenys, augantys plotuose, kur žiemą suneša daugiausiai sniego.

Jeigu normalių uogų ant savo sodmenų nematėte ne vienerius metus, o nuo pat jų įsigijimo, tuomet problema slypi rūšyje. Turguje pirktos braškės gali būti abejotinų rūšių, kurios arba visai nežydi, arba žydi, tačiau uogos būna labai menkos ir susisukusios, nepaisant pačios geriausios priežiūros. Jeigu savo braškes įsigijote patikimame daigyne, belieka daryti išvadą, kad jūsų rūšis netinka jūsų sklypui – turbūt pernelyg kaprizinga ir reikli priežiūrai.

Jei braškės žydėjo, bet uogos neužsimezgė, nors žiedai nebuvo pažeisti, taip atsitiko veikiausiai dėl apdulkinimo stokos, užsitęsus stipriam lietui žydėjimo metu. Kita, nemalonesnė priežastis – jūsų vietovėje bičių ir kamanių gali būti stipriai sumažėję, o tai pastaruoju metu pasitaiko vis dažniau.

Jei pastebėjote, kad pumpurai nudžiūva ir nukrenta, o žiedynuose galima aptikti apdžiuvusių žiedkočių su apgraužtu žiedeliu – tai braškių žiedgraužio darbas, jo patelės deda kiaušinėlius ant pumpurų. Šie vabalai ypač kenkia ankstyvoms rūšims. Jeigu jūs pastebėjote žiedgraužio pažeistus pumpurus, rudenį ypač kruopščiai surinkite visus augalo likučius ir išpurenkite žemę aplink krūmus. Kitais metais teks išpurkšti braškes insekticidais (Mavriku).