Tujų genėjimas prieš šaltąjį sezoną: ką būtina žinoti?

Rudenį tujos turėtų būti tvarkomos itin atsargiai. Tai ne metas drastiškiems formavimams, bet puiki proga pašalinti smulkias šakeles, defektus ar nudžiūvusias dalis, kurios silpnina augalą. Toks minimalus tvarkymas padeda išsaugoti tvarkingą išvaizdą ir apsaugo nuo žalos, kurią gali sukelti sniegas ar vėjas. Svarbiausia – nepersistengti, nes per stiprus rudeninis genėjimas susilpnina tujas prieš žiemą ir pavasarį jos gali atrodyti praradusios dekoratyvumą.

Vasaros genėjimas – pagrindinis tujų formavimo etapas

Pagrindinis tujų genėjimas atliekamas vasaros pradžioje, kai augalai aktyviai auga. Šiuo laikotarpiu kirpimas padeda išlaikyti gražią formą, skatina tankesnį šakų augimą ir užtikrina, kad gyvatvorė ar pavienės tujos atrodytų dekoratyviai visus metus.

Kaip tai daryti teisingai?

• Svarbi dalis – agroplėvelės. Patieskite ją po augalu, taip bus lengviau sutvarkyti sukritusias šakas.
• Genėjimą pradėkite nuo apatinių šakų, kilkite aukštyn. Taip išlaikysite tolygią augalo formą.
• Visada kirpkite pagal žemiausią augalo vietą – tai leidžia suvienodinti visą eilę tujų, jei formuojama gyvatvorė.
• Naudokite patogias gyvatvorių ir žolės žirkles – kuo didesnė tuja, tuo didesni turi būti ir įrankiai.

Praktinis patarimas: genėdami karts nuo karto atsitraukite ir pasižiūrėkite į augalą iš toliau – taip geriau pamatysite formą ir išvengsite nelygumų.

Kuo dažniau ir reguliariau vasarą kirpsite tujas, tuo tankesnės ir dekoratyvesnės jos bus. Tai svarbiausias etapas, formuojantis jūsų kiemo „žaliąją sieną“.

Rudeninis tujų genėjimas – ką galima ir ko vengti?

Rudenį tujos ruošiamos šaltajam sezonui, todėl genėjimas turi būti labai saikingas. Per stipriai apkarpytos tujos prieš žiemą nusilpsta ir pavasarį gali prarasti dekoratyvią išvaizdą.

Ką galima daryti rudenį?

• Pašalinti smulkius defektus – išsikišusius ar formą darkančius ūglius.
  
• Nukirpti pažeistas, nudžiūvusias ar ligų pažeistas šakeles. Tai padės augalui išsaugoti sveiką išvaizdą.
  
• Minimaliai koreguoti formą, jei reikia, bet vengti didelių kirpimų.
  

Ko vengti?

• Stipraus genėjimo – palikus daug žaizdų, augalas silpniau pasiruošia šalčiui.
  
• Vėlyvo kirpimo (spalio pabaigoje–lapkritį) – jauni ūgliai nespėja sumedėti, todėl gali nušalti.
  
• Netinkamų įrankių – atšipę ar nešvarūs peiliai palieka netvarkingus pjūvius, kurie padidina ligų riziką.
  

Patarimas: rudenį tujų genėjimą traktuokite kaip kosmetinę procedūrą – pašalinkite tik tai, kas akivaizdžiai trukdo augalo išvaizdai ar sveikatai. Visi rimtesni kirpimai turi būti atidėti pavasariui arba vasarai.

Saugos priemonės ir įrankiai tujų genėjimui

Tujų genėjimas bus daug saugesnis ir efektyvesnis, jei pasirūpinsite tinkamais įrankiais bei apsaugos priemonėmis. Patogiausios šiam darbui yra gyvatvorių žirklės – kuo didesnis augalas, tuo ilgesnius ašmenis verta rinktis. Smulkesnėms šakelėms pravers sekatoriai, o storesnėms – specialus genėjimo pjūklas. 

Jei tenka dirbti su aukštomis gyvatvorėmis, būtinos stabilios kopėčios. Svarbu nepamiršti ir savo saugumo: mūvėkite tvirtas pirštines, kurios apsaugos rankas nuo įbrėžimų, bei dėvėkite apsauginius akinius, kad šakos nepakenktų akims. Pravartu po krūmu pasitiesti agroplėvelę ar brezentą – taip nukirptas šakas surinksite daug greičiau. Įrankius prieš darbą verta dezinfekuoti, kad išvengtumėte ligų plitimo, o pačius genėjimo darbus atlikti sausu oru, nes drėgmė sudaro palankias sąlygas grybinėms infekcijoms.