Žydinti pieva sode užburs: pamiršite nuobodžią vejos priežiūrą
Natūralumas užkariavo daugelį gyvenimo sferų. Todėl nieko nestebina pasirinkimas savo sode pasėti žydinčią pievą. Toks sprendimas tinka ne visuose soduose, ypač jei esate žalios, dažnai pjaunamos vejos mėgėjai, tačiau turi savų privalumų.
Paprastai išskiriami keli žydinčių pievų tipai: nuolat pjaunamos žydinčios pievos, kuriose dažniausiai dominuoja saulutės, dekoratyvinės gėlių pievos, bei laukinių gėlių ir vejų pievos.
Laukiniai žydintys augalai atlieka labai svarbų vaidmenį – padeda vabzdžiams susikurti buveines, taip skatindamos biologinę įvairovę. Laukinių gėlių pieva sode - tvari vejos alternatyva, kuriai reikės ne tiek daug priežiūros.
Lauko gėlių pievą galima pritaikyti dideliam ar mažam sodui. Ją sėti keliais būdais: formuoti lauką arba tvarkingai sugrupuoti į lysves ar plotus.
Apie pievos sėją
Laukinių gėlių sėklas geriausia sėti nuo kovo iki birželio mėnesio. Galima tai daryti antroje vasaros pusėje iki rudens iš anksto paruoštoje dirvoje. Jei sėklas sėsite vėliau, pievos tikėtis galėsite tik pavasarį. Patogiausia rinktis jau paruoštą mišinį žydinčiai pievai.
Vienmetės laukinės gėlės iš tokio mišinio pražys per pirmąjį sezoną, visą vasarą džiugins ryškiomis spalvomis. Mišinyje esančios daugiametės gėlės pražys antraisiais metais.
Prieš sėją turite atlikti kelis svarbius pasiruošimo darbus. Pirma paruoškite žemę – išraukite daugiametes piktžoles: didžiąsias dilgėles, rūgštynes, varpučius ir t.t. Išrinkite akmenis ir išlyginkite žemę grėbliu. Labai svarbu, kad pievoje nebūtų stovinčių vandens zonų.
Paruošus dirvą, žydinčiai pievai, leiskite dirvai susigulėti 4-6 savaites, tuo pačiu sudygs dar likusios dirvoje piktžolės, kuria pakartotinai rekomenduojame sunaikinti.
Atėjus sėjos dienai, pakuotėje esantį vermikulitą sumaišykite su gėlių ir žolių sėklų mišiniu. Sudrėkinkite dirvą, jos paviršius turi būti drėgnas. Dėžutėje esančio gaminio užteks 50 m2 plotui.
Išbarstę sėklas švelniai grėbkite dirvos paviršių, taip sėklas įterpsite į dirvą. Rekomenduojama plotą padengti plonu 0,5 cm dirvožemio sluoksniu. Taip sėklas apsaugosite nuo paukščių ir neleisite joms perdžiūti.
Kad sėklos sudygtų greičiau ir tolygiau, rekomenduojama dirvos paviršių reguliariai ir švelniai laistyti. Geriau tai daryti lietintuvu, tuomet sėklų neišplausite.
Praturtinti pievas
Į tokią pievą gana paprasta įterpti mėgstamų gėlių. Kitaip tariant, galite jas praturtinti.
Pavyzdžiui, galite pasitelkti įvairius svogūninius augalus. Ankstyvą pavasarį žydinčią pievą pagyvins įvairios svogūninės gėlės: tulpės, narcizai, krokai, kurių svogūnėliai pakrikai sodinami atvertus velėną arba prieš sėjant žydinčią pievutę. Kokius konkrečiai svogūninius augalus pasirinkti, priklauso nuo pievos drėgmės ir saulėtumo, taip pat nuo pasirinkto šienavimo grafiko.
Kur kas paprasčiau, žinoma, parinkti tokių rūšių gėles, kurios savo žiedais paįvairins žolyną, bus atsparios aplinkos poveikiui ir gebės pasisėti pačios, o parinktas derinys žydės visą šiltąjį sezoną. Itin tam tinka aguonos, ežiuolės, ešolcijos, katilėliai, saulutės, kosmėjos, rugiagėlės, flioksai, ramunės, čiobreliai, šalavijai, kraujažolės, raudonėliai ir kt.
Laukinių gėlių pievos priežiūra
Pievų gali būti ir drėgnų ir sausų, nuo dirvožemio tipo priklausys pievoje klestintys augalai. Užsitęsus sausroms, žydinčią pievą rekomenduojama laistyti, tada ji bus dekoratyvesnė.
Dažnai tręšti pievos nereikėtų - pakaks 1-2 kartus metuose, nes tuomet klestės žolės ir piktžolės. Todėl žydinti pieva gana patogus pasirinkimas nemėgstantiems daug laiko skirti vejos priežiūrai.
Tiesa, pievą reiks kasmet nupjauti. Tai reikės atlikti sezono pabaigoje, kai peržydės visi augalai. Paprastai tai tai būna spalio pradžia. Nupjovus pievą, reikia palikti ją kelioms dienoms ir leisti laukinių gėlių sėkloms išsibarstyti.
Jei pieva rudenį stipriai atauga, nupjaukite ją dar kartą – žiemą pieva turėtų būti palikta ne aukštesnė nei 10–15 cm.