Svarbiausi darbai ruošiant daržą: 5 žingsnių planas, kurio sėkmė – garantuota

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums labai pasisekė! Tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą  kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius džiugins tarsi iš gausybės rago.

 1. Vietos parinkimas

Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva. Todėl rekomenduojama, kad daržo sklypas turi būti gerai išlygintas, mat esant nelygumams, daržoves sudėtinga pasėti vienodame gylyje, tuomet jos nevienodai dygsta. Be to, pakiliose vietose dirva greičiau išdžiūsta, o tai gali lemti lėtesnį augalų dygimą. Tuo tarpu, daubose po gausesnio lietaus kaupiasi vanduo ir daržovės gali pradėti pūti.

Jei jau tenka daržoves auginti ant šlaito, rinkitės pietinį arba pietvakarinį. Kitomis kryptimis augalams gali pūsti žalingas šaltesnis vėjas, dirva greičiau džius.

Pasirinkus daržo vietą, reikia sudaryti sklypo planą. Pietinę sklypo pusę skirkite šilumą mėgstantiems augalams, o šiaurinė tiks ridikams, ropėms.

2. Daržo žemės įvertinimas

Labai svarbi ir dirvos struktūra. Daržovės geriausiai auga ir dera vidutinio sunkumo dirvose – priesmėliuose ir vidutinio sunkumo priemoliuose. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priesmėlio dirvos yra mažiau derlingos, todėl jas teks gausiau tręšti organinėmis trąšomis.

Priemolio dirvos yra derlingesnės, jose geriau išsilaiko drėgmė ir trąšos, tačiau pavasarį jos vėliau įšyla, tad ankstyvosioms daržovėms tai ne ypač patiks.

Kitos – tiek lengvos smėlio dirvos tiek sunkūs molynai daržovėms auginti netinka.

Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH. Norint nustatyti dirvos pH reikia naudoti testavimo rinkinį, žemės pavyzdžius imkite iš skirtingų daržo vietų. Jei dirva rūgšti, žemė turi būti kalkinama.

3. Vertingiausios daržovių veislės

Kur auginti augalus jau turite, o ką auginsite? Tinkamų sėklų parinkimas – svarbi sėkmės dalis. Lietuviško daržo lyderiais neabejotinai galima pavadinti agurkus ir pomidorus, tačiau jiems nenusileidžia ir tokios daržovės kaip kopūstai, moliūgai ar žirniai.

Turbūt nesuklysime pasakę, kad daržoves reikėtų rinktis pagal savo skonį ir naudingąsias savybes organizmui.

Agurkai

Štai agurkuose yra apie 97 proc. vandens, kuris iš organizmo padeda pašalinti šlakus bei toksinus. Juose gausu ląstelienos, įvairių cukrų, baltyminių medžiagų, organinių rūgščių, kalio druskų, natrio, magnio, kalcio, fosforo, geležies, vitaminų C, B, P, A. Šios daržovės rekomenduojamos sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, kepenų, inkstų ir odos ligomis, turint problemų dėl antsvorio.

Agurkų veislių pasirinkimas išties nemažas, tačiau Lietuvoje dažniausiai sodinami trumpavaisių agurkų hibridai. Kodėl? Hibridai būna derlingesni, atsparesni ligoms, kenkėjams, jų derlius būna aukštos kokybės. Be to, kai kurie agurkų hibridai yra savidulkiai.

Dėl savo skoninių savybių ir panaudojimo galimybių, mat yra tinkami tiek rauginimui, konservavimui, tiek šviežiam valgymui, pati populiariausias agurkų hibridas mūsų šalyje yra 'Rodničiok natur H', taip pat  'Charlotte H‘, 'Mirabelle H', 'Pasalimo H', 'Bohemia H' bei 'Dirigent H'.

Pomidorai

Pomidorai nekaloringi, tačiau juose ypač gausu organizmui naudingų mineralų: kalio, magnio, kalcio, geležies, fosforo, kalio, pektinų, celiuliozės, tirpių cukrų ir riebalų. Taip patys jie turtingi likopeno, kuris neutralizuoja organizmo laisvuosius radikalus, dažnai turinčius įtakos onkologinius susirgimų bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos padidėjimui.

Pomidorai, skirtingai nei kitos daržovės, pasižymi vaisių formos, spalvų ir dydžių įvairove. Vaisiai gali būti žali ('Green Zebra', 'Limetto H'), oranžiniai ('Orange queen', 'Venus'), geltoni ('Lemon boy H', 'Jantar', 'Yellowstone', 'Taiko'), gelsvai balti ('White beauty'), raudoni ('Orkado H'‚ 'Sylviana H', 'Logistica H', 'Abellus H'), avietiniai ('Esmira H', 'Faworyt') ar net juodi ('Black cherry', 'Noire de crime').

Taip pat didelė ir jų dydžių bei formų įvairovė – pomidorų vaisiai gali sverti nuo kelių gramų ('Vilma', 'Santasian') iki kilogramo ('Homestead') ir daugiau.

Pagal aukštį pomidorai skirstomi į aukštaūgius, pavyzdžiui, 'Raissa H', 'Premio H', bei riboto augimo, užsibaigiančius žiedine keke, pavyzdžiui, 'Šejk', 'Promyk', 'Zyska', 'Polfast H' ar 'Polbig H'.

Kopūstai

Kopūstai itin naudingi jei kamuojatės dėl vidurių užkietėjimo, turite skrandžio opą ar sergate odos ligomis, reumatu, artritu. Šiose daržovėse vitamino C daugiau nei apelsinuose.

Kopūstinių daržovių veislių įvairovė Lietuvoje taip pat plati. Kadangi lietuviai mėgsta raugintus kopūstus, tam geriausiai tinkamos veislės 'Quintal D’alsace', 'Brunswick', hibridai – 'Krautkaiser H', 'Ancoma H', 'Jubilee H‘.

Vasaros salotoms nepamainomi ankstyvi kopūstai 'Caramba H', 'Golden Acre', 'Slava H'.

Ankstyvam žiedinių kopūstų derliui tiks 'Beta', 'Fastnet H', vidutinio ankstyvumo – 'Synergy H', 'Casper H', 'Neckarperle‘, vėlyvam – 'Frisca H'.

Moliūgai

Minkštimas, sėklos, lapai ir žiedai – visas moliūgo augalas valgomas. Moliūguose gausu vitaminų В, С, РР, Р ir Е, kurie stabdo senėjimo procesus ir gerina potenciją, o vitaminas D padeda įsisavinti kalcį dantims ir kaulams, mažina mažakraujystės ir aterosklerozės riziką. Moliūgai turi retų K ir T vitaminų.

Norintiems užsiauginti mažų moliūgų, patariama rinktis 'Orange summer H', 'Sweet dumpling', 'Amazonka', 'Sweet mama H' , 'Blue ballet' veisles, o didelius – 'Big max', 'Muscade de provence', 'Rouge vif d’etampes' veisles.

Žirniai

Žirniai be daugybės vitaminų ir mineralų turi ir reto vitamino H (biotino), kuris naudingas odai, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir ramina nervus, o dėl gausybės baltymų žirniai gali atstoti net mėsą. Todėl itin tinkami propaguojantiems vegetarinę mitybą.

Populiariausios žirnių veislės tarp Lietuvos daržininkų – ankstyvos ir žemaūgės veislės, pavyzdžiui, 'Cud kalvedonu', 'Early onward', 'Avola', 'Cetris'. Populiarėja ir šparaginiai žirniai, kuriuos galima valgyti tiesiog su ankštimis - 'Ambrosia', 'Norli'.

4. Sėjomainos planas

Žinoma, daržovių ir galimų jų veislių yra daugybė, tad gerai apgalvoję, kokio derliaus tikitės ir išsirinkę tinkamas sėklas bei sodinukus, ženkite dar vieną žingsnį – sudarykite sėjomainos planą.

Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių augalų. Augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka padeda gauti didesnį derlių, pagerinti dirvos fizines ir organines savybes, sumažinti kenkėjų ir ligų riziką. Be to, sėjomaina – veiksminga piktžolių mažinimo priemonė.

Pavyzdžiui, agurkams, moliūgams geriausia augti ten, kur prieš tai augo kopūstai, svogūnai, javai ar runkeliai. Kopūstinėms daržovėms — morkos, burokėliai, vasariniai ir žieminiai javai, daugiametės žolės, bulvės, varpinių-ankštinių javų mišinys. Ankštines daržoves sėkite po bulvių, kopūstinių ir šakniavaisinių daržovių ar pomidorų. Bulves - po ankstyvųjų kopūstinių ir ankštinių daržovių.

Pomidorams, baklažanams, paprikoms tinkama dirva, kurioje prieš tai augo ankštinės, kopūstinės ir šakniavaisinės daržovės. Svogūninėms daržovėms — moliūgų, burokėlių, agurkų, žieminių javų ir bulvių dirva. Morkas auginkite po agurkų, javų ar bulvių, o burokėlius – po bulvių, javų, svogūnų ir agurkų.

Dar svarbu ne tik, ką po ko sėsime ar sodinsime, bet ir kas augs greta. Atminkite, jei šalia morkų pasodinsite svogūnines daržoves, jos savo kvapu atbaidys morkines museles. Morkos taip pat labai mėgsta medetkų draugiją, tampa daug skanesnės ir jas mažiau puola ligos, o jų dygimą paspartina greta augantys krapai. Gerta morkų tinka sėti ir petražoles, tuomet jos bus vešlesnės, lygiai taip pat nutiks jas pasėjus ir prie svogūnų.

Pomidorų daigus galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, mat pomidorai puikiai atbaido kenkėjus. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti salierus. Pomidorų vaisiai bus daug skanesni ir geriau derės.

5. Daržo įrengimas

Kai jau turite aiškų planą: ką, kur, kada ir kaip sėsite ar sodinsite, metas pradėti įrenginėti daržą.

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kiek ir kokių lysvių prireiks. Vertėtų žinoti, kad  lysvės gali būti stačiakampės, apvalios ar kitos formos, svarbiausia, kad lengvai pasiektumėte augalus.  Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8–1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio.

Taip pat reikia nepamiršti, kad specialistai rekomenduoja lysves formuoti nuo šiaurės - pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų - pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausiai saulės šviesos ir šilumos.  

Taip pat reikėtų pasirinkti ir tinkamą lysvių tipą.

Plokščiosios lysvės - pačios populiariausios ir plačiausiai naudojamos lysvės. Tokias lysves rekomenduojama rinktis lengvose dirvose, nes dirva ne taip greitai išdžiūva. Tokios lysvės tinka lanksčiam daržininkavimui, kai lysvių planas kasmet keičiamas.

Pakeltos lysvės  populiarios tarp daržininkų, nes sukuria tvarkos įspūdį. Tokias lysves galima tiesiog supilti, arba įrėminti. Jos naudingos vietovėse, kur dažnos liūtys ar sunki molinga dirva, mat greičiau išdžiūsta, bet esant sausrai būtina dažnai laistyti.

Pagilintos lysvės Lietuvoje retai sutinkamos, mat tinkamos sausesnių sklypų šeimininkams, vietovėse, kur iškrenta mažiau kritulių. Tokių lysvių forma ir gylis pasirenkamas pagal daržininkų poreikius.

Kiekvienam daržininkui pravartu įsirengti ir šiltlysvę – tai lysvių tipas – tarpinė stotelė tarp daiginimo šiltoje patalpoje ir sodinimo lauke. Tokių lysvių įrengimas aktualiausias pavasarį.

Taigi, žinodami šiuos penkis žingsnius – padėsite puikiausius pamatus gausiam derliui. Žinoma, reikia nepamiršti ir to, kad augalais rūpintis būtina ir po sėjos: daigus tinkamai persodinti, augalus laistyti, tręšti, prižiūrėti dirvą bei laiku imtis priemonių, kad nepultų ligos ir kenkėjai.