Efektyvi dirvožemio gerinimo priemonė – žaliosios trąšos
Jokia paslaptis, kad norint gero ir gausaus derliaus, reikia žemę tręšti. Trąšų pasirinkimas dabar labai platus – nuo cheminių iki natūralių priemonių. Būtent pastarąsias – ekologiškas žaliąsias trąšas sodininkai renkasi vis dažniau, nes jos ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir gali mažinti piktžolių augimą bei dirvožemio eroziją.
Kas yra žaliosios trąšos?
Žaliosiomis trąšomis vadinami sideratiniai augalai, kurie specialiai auginami ir vėliau užkasami į dirvą kaip naudingųjų mikroorganizmų veiklą skatinanti priemonė. Dažniausiai naudojami sideratiniai augalai – pašariniai ir siauralapiai lubinai, garstyčios, seradelės, facelijos, pašarinės pupos, dobilai, grikiai, vikiai, taip pat minėtų augalų sėklų mišiniai.
„Šie augalai turi stiprią šaknų sistemą, gali pasisavinti maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių, be to, patys apsirūpina azotu, nemažai jo sukaupdami žaliojoje masėje ir šaknyse. Augalų šaknims skverbiantis gilyn, gerai purenamas podirvis, taip pat formuojasi struktūriniai dariniai, kurie gerina dirvožemį,“ – sako sėklų ir kitų sodo ir daržo prekių parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė. Jos teigimu, žaliosios trąšos jau išbandytos ekologiniuose ūkiuose, dabar vis dažniau naudojamos priemiesčių sklypuose, medelynuose, ir savo populiarumu baigia aplenkti iki šiol plačiai naudotą mėšlą.
Žaliųjų trąšų nauda
Be jau pradžioje minėtų pagrindinių žaliųjų trąšų privalumų taip pat verta paminėti, kad naudojant šias trąšas pagerėja dirvos struktūra bei aeracinės savybės, suaktyvėja dirvoje esantys mikroorganizmai, jame pagausėja humuso bei augalams reikalingų maisto medžiagų. Dar vienas privalumas – žaliąsias trąšas patogu naudoti: sėklos pasėjamos, o žaliąją masę užauginantys augalai (pasiekę 20 cm aukštį) apkasami arba apariami. Be to, skirtingai nei mėšlas, jos neskleidžia nemalonaus kvapo, nesukelia nepatogumų dėl gabenimo ir leidžia sutaupyti lėšų.
Specialistė pastebi, kad yra labai daug rūšių žaliųjų trąšų ir kiekviena jų gali turėti skirtingą poveikį. Pavyzdžiui, visi ankštiniai augalai įsisavina azotą iš oro, o pupos, dobilai, lubinai, aliejiniai ridikai, saulėgrąžos, garstyčios, facelijos – stabdo eroziją ir naikina piktžoles. Lubinai, pupos, aliejiniai ridikai, garstyčios – itin giliai purena dirvą. Be to, lubinai iš gilesnių dirvos sluoksnių ima maisto medžiagas, jas kaupia ir t. t. L. Kunigiškytės teigimu, viena kultūra negali patenkinti visų poreikių, tad perkant trąšas reikėtų pasitarti su specialistu, kuris padės išsirinkti geriausiai tinkantį sideratinių augalų mišinį.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog per didelis žaliųjų trąšų kiekis gali būti žalingas: augalai nespės suirti, pradės pūti, o tai gali pakenkti pagrindinei kultūrai ir sumažinti derlių. Tokiu atveju, žaliųjų trąšų perteklių reikėtų kompostuoti.
Žaliųjų trąšų sėjimas
Žaliosios trąšos sėjamos nuo pavasario iki rudens. Pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje rekomenduojama apsėti sideratiniais augalais nenaudojamus plotus arba skurdžius, nederlingus dirvožemius, o antroje vasaros pusėje trąšos sėjamos nuėmus ankstyvųjų daržovių – ridikėlių, salotų, kopūstų, bulvių – derlių. Po derliaus nuėmimo žaliosios trąšos gali būti sėjamos ir šiltnamiuose.
Žaliąsias trąšas į dirvą geriausia įterpti augalams pradėjus žydėti. Trąšos įterpiamos negiliai: lengvose (smėlingose) dirvose –12-15 cm, sunkiose (molingose) – 6-8 cm gylyje. Tam, kad lengviau suirtų, augalus rekomenduojama prieš įterpiant į dirvą susmulkinti arba nupjautų augalų žaliąją masę apkasti kartu su šaknimis. Kad sideratai geriau augtų maždaug 10 cm gylyje, reikėtų 10 m2 plote išberti 100 g karbamido, 150 g dvigubo superfosfato ir 50 g kalio sulfato. Po sėjos lauką patariama suvoluoti. Labai svarbu, kad dygstančioms sėkloms netrūktų drėgmės. Atsižvelgiant į dirvos struktūrą, augalai dirvožemyje suyra per 20-35 dienas.
L. Kunigiškytė pastebi, kad skirtingiems augalams reikia skirtingų sąlygų, tad rinktis reikėtų atitinkamai: lubinai, barkūnai geriausiai auga pūdyme, smėlyje ir priesmėlyje puikiai auga grikiai, vikiai, aliejiniai ridikai, pupos, seradėlė, facelijos ir saulėgrąžos, priemolis tinka dobilams, baltosioms garstyčioms, o molyje – barkūnai, saulėgrąžos, baltieji dobilai, vikiai.