Patarimai sodininkui: kaip auginti paprikas

Paprika – pasaulyje gana paplitusi daržovė, džiuginanti spalvų įvairove. Tiesa, įdomu tai, kad paprikos užauginamas vaisius iš tiesų laikomas uoga. Europą aitriosios paprikos pasiekė Kristupo Kolumbo laikais. Tuomet ši daržovė labai greitai išpopuliarėjo Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje, o vėliau pasiekė ir kitas šalis. Ilgą laiką europiečiai bandė paprikas pritaikyti savo skoniui, išveisti ne tokias aštriavaises augalo veisles, todėl ilgainiui jų aitrumas tapo mažesnis, kol galiausiai išvestos šiandien daugelyje patiekalų naudojamos saldžiosios paprikos.

Gana ilgą laiką paprikos buvo naudojamos kaip egzotiškas prieskonis. O pramoninę reikšmę įgijo tik XX amžiaus viduryje. Šios daržovės gali būti naudojamos įvairių patiekalų gamyboje – paprikos ne tik suteikia ypatingą skonį, bet taip pat yra labai naudingos.

Tiesa, saldžiųjų paprikų biocheminę sudėtį lemia veislė, vaisių spalva ir auginimo sąlygos. Saldžiosiose paprikose gausu angliavandenių, mineralinių medžiagų, ypač kalio, C, B grupės, E, P, A1, PP vitaminų, yra rutino, cukrų eterinių aliejų. Pagal vitamino A kiekį paprikas galima prilyginti morkoms. C vitamino kiekiu jos pralenkia citrinas.

Veislių įvairovė

Paprikos – vienmetis augalas. Europos Sąjungos bendrajame daržovių rūšių veislių kataloge skaičiuojama daugiau nei 2 tūkst. paprikų veislių ir hibridų. Turime ir dvi lietuviškas paprikų veisles – Reda ir Alanta.

Pastaruoju metu pasaulyje yra sukurta daug veislių ir hibridų, tinkamų auginti įvairaus tipo šiltnamiuose.

Jei renkatės paprikas auginti lauke ar po priedangomis, rekomenduojama auginti ankstyvųjų veislių vienmetes, neaukštaūges paprikas.

Kalbant apie naujienas, kurių galima užsiauginti savo šiltnamyje, dėmesio verta „Red King“ veislė. Tai – ankstyvas, atsparus ligoms, derlingas saldžiųjų paprikų hibridas. Augalų aukštis apie 50 cm. Vaisiai labai dideli, kubo formos, storomis sienelėmis, 3–4 kamerų, sunokę būna raudoni. Vartojami švieži, konservuojami, troškinami, kepami, ypač tinka įdaryti. Auginami šiltnamyje.

Dar viena naujiena – „Rajen“ – vienmetė ankstyva, derlinga saldžiųjų paprikų veislė. Vaisiai apvalūs, briaunoti, šiek tiek plokšti, forma primenantys pomidorą. Sunokę būna raudonos spalvos, sveria apie 150 g. Vartojami švieži, konservuojami, troškinami, ypač tinka žuvų patiekalams gardinti. Auginami šiltnamyje arba lauke.

Mėgstantiems aštresnius potyrius, patiks gana naujas aitriųjų paprikų hibridas „Ardito“. Tai – derlingas, gerai ištveriantis karščius „cayenne“ tipo aitriųjų paprikų hibridas. Auginamas lauke arba šiltnamyje. Vaisiai pailgi, siauri, smailėjantys, 18 cm ilgio, sveria apie 40 g, sunokę būna ryškiai raudoni. Vartojami kaip prieskonis, gali būti konservuojami nepjaustyti bet kurios nokimo stadijos.

Žinoma, be naujienų, reikia nepamiršti ir jau daržininkų pamėgtų veislių.

„Trapez“ – vienmetė, stambiavaisė saldžioji paprika. Vaisiai – kubo formos, raudonos spalvos, 8–10 mm storio sienelėmis. Puikiai dera šviesos trūkumo ir žemesnės temperatūros sąlygomis. Tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui.

Taip pat pamėgta raudonųjų saldžiųjų paprikų veislė „Rubika“. Augalai vidutinio aukščio. Vaisiai stambūs, kubo formos, apie 120–140 g svorio, sunokę – tamsiai raudoni. Sėklos gerai sudygsta esant ne žemesnei kaip +15 °C temperatūrai.

Nešildomame šiltnamyje, tuo tarpu, tinkama auginti „Bendigo“ veislė. Augalai vešlūs, vidutinio aukščio. Vaisiai kubo formos, 7,5–8 cm skersmens, sunokę būna raudoni. Ilgai išsilaiko nuskinti.

Lietuviai taip pat pamėgę ir „Jelapeno“ aitriąsias paprikas. Jų vegetacijos periodas – 65–75 dienos. Vaisiai užauga iki 7,5–8 cm ilgio, sunokę būna raudoni. Kuo labiau sunokę vaisiai, tuo jie aštresnio skonio. Auginamos šiltnamiuose ir lauke, galima auginti vazonuose. Lauke daigai sodinami gegužės pabaigoje.

Taip pat vertos dėmesio tokios oranžinės „Rewia“, geltonosios „Quadrato“ i raudonosios pailgos „Komtesa“ saldžiųjų paprikų veislės.

Patarimai augintojams

Paprastai paprikos daigams sėjamos vasarį – kovą, o daigai gegužę-birželį perkeliami į šiltnamį ar lauką. Paprikos geriausiai auga paruoštame substrate, kuriame tinkamas rūgštingumo ir medžiagų santykis.

Jei iš anksto paruošto substrato naudoti neketinate, atminkite, kad dirvos rūgštingumas turėtų būti 6,0-6,8 pH. Palankiausia lengva, puri dirva, lengvas priesmėlis, derlinga ir humusinga, gerai sugerianti vandenį dirva, lengvas priemolis ar durpžemis.

Paprikų sėklos neturi būti senesnės nei 3-5 metų, mat joms senstant, daigumas ženkliai mažėja.

Paprikos mėgsta šilumą ir drėgmę. Paprikų sėklos sodinamos į daigyklų dirvožemį 1-1,5 cm gyliu. Sėjamos jos į segmentais susikirstytas daigyklas, durpines tabletes ar durpinius puodelius, kadangi augalo šaknys itin jautrios pikavimui ir pažeistos sunkiai atsikuria.

Laistoma saikingu vandens kiekiu, kad sėklos neišsiplautų iš substrato. Daigyklas-konteinerius su sėklomis pravartu pridengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė arba sėti į specialias daigyklas su dangčiais, tačiau tuomet svarbu nepamiršti reguliariai vėdinti.

Plėvelė nuimama, kai išdygsta daigai – po 12-15 dienų. Geriausiai paprikos auga 22-25 laipsnių temperatūroje.

Laistyti reikia 2-3 kartus per savaitę apsaugant lapus. Taip pat vertėtų mulčiuoti, nes tuomet bus gausesnis derlius. Nuimant derlių rekomenduojama ne plėšti, o nupjauti paprikų vaisius.