Rožėmis kvepiantis sodas: nuo ko pradėti ir kokias rožes rinktis?

Rožės lietuvių soduose, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, gana seniai užima garbingą vietą. Kvepiantis rožių krūmas niekuomet nepalieka abejingų. Tad ką daryti, jei svajojate apie rožėmis žydintį sodą?

Kada ir kaip sodinti?

Tinkamiausias laikas sodinti rožes – pavasaris, tačiau rožes augintas vazonėliuose galima sodinti visą šiltąjį sezoną. Plikomis šaknimis rožes galima sodinti ne tik pavasarį bet ir vėlai rudenį – kol neišsprogę lapai ir augalas dar ramybės būsenoje.

Rožėms auginti reikia pasirinkti saulėtą vietą, tačiau lengvas šešėlis ankstyvą popietę bus naudingas. Ypač jei ketinate sodinti tamsių spalvų rožės. Šios gėlės saulės turėtų gauti ne mažiau 5 h per dieną. Geriausia – rytinė saulė, taip greičiau nudžioviną rytinę rasą.

Rožėms būtinos priedangos nuo šaltų vėjų ir skersvėjų. Norint apsaugoti nuo vėjų, galima sodinti netoli gyvatvorių, tvorų. Tiesa, svarbu nesodinti per daug arti, kad gyvatvorė ar tvora neužstotų saulės.

Tinkamas dirvožemis – lengvas priemolis (pH 6–6,5), turtingas maistinėmis medžiagomis bei humusu. Negalima sodinti naujų sodinukų į vietą, kurioje prieš tai rožės augo daugiau nei 10 metų. Per daug šarmingas dirvožemis stabdys fosforo įsisavinimą.

Rožės sunkiai augs atvirose žemumose. Jos neaugs, jei šaknys nuolat mirks vandeny. Tad vieta turi būti neužmirkstanti, šaknys taip pat negali mirkti dėl aukšto gruntinio vandens.

Skiepas, t.y., vieta, iš kur išauga pirmos šakos, turi atsidurti 5 cm po žeme. Prieš sodinimą visą krūmą reikia pamerkti į vandens ir auginimo stimuliatoriaus mišinį kelioms valandoms. Sodinti reikia atsargiai, kad neatskiltų įskiepis. Prieš sodinant reikia patrumpinti labai ilgas, ištįsusias šaknis, atnaujinti šaknų pjūvius, pašalinti pažeistas šaknis ir stiebus.

Duobė turi būti tokio dydžio, kad šaknys išsiskleistų ir neužsilenktų į viršų. Prieš sodinant galima pakirpti šaknis, sodinti gumulą „ant kalniuko“ , tada berti žemėmis, apspausti, kad neliktų oro tarpų ir šaknys po žeme nedžiūtų.

Pasodinus reikia rožes gausiai palaistytiapkaupti ir mulčiuoti, kad laikytų drėgmę. Atvėsus orams iki -5°C temperatūros, apkaupkite rožių sodinuką durpių substratu. Tam galima naudoti ir sausus lapus ar eglės šakas.

Tik po pasodinimo rožių geriau jokiomis trąšomis netręšti, tik gerai palieti. Pirmais metais po pasodinimo rožių galima ir visai netręšti, vėliau tręšti du kartus per metus. Nuo rugsėjo mėnesio tręšti tik fosforo ir kalio trąšomis. Galima tręšti per lapus. Pertręštos rožės praranda atsparumą ligoms.

Laistyti retai, bet gausiai, geriausiai nešlapinant lapų, mat visos rožės jautrios iššutimui.

Geriausi kaimynai – levandos, katžolės, lobelijos, prieskoniniai augalai, verbenos, snapučiai, šalavijai, veronikos.

Kovoti su rožių kenkėjais tinka tokie preparatai kaip „NeemAzal“. Jis efektyviai naikina baltukus, pelėdgalvius, amarus, baltasparnius, tripsus, voratinklines erkes.

Su ligomis kovoti padeda fungicidai „Score“, „Topas“, žalias kalio muilasBordo mišinys ar Burgundijos mišinys.

Būtina genėti

Rožėms genėti visuomet bus reikalingi aštrūs įrankiai. Taip pat atminkite, kad stipriai nugenėjus rožę žydėjimo laiką nukeliam 2-3 savaitėm vėliau, negu mažai nugenėjus.

Jeigu rožė auginama žiedams skinti, genėti reikia stipriau, nes formuosis didesni žiedai.

Genint išpjaunami visi sergantys, gulintys ant žemės, pažeisti, išdžiūvę, susiraizgę, persipynę, į krūmo vidų augantys ūgliai.

Apšalusias rožes genėti reikia ūgliams pradėjus sprogti – iki sveikos, žalios vietos.

Suaugęs krūmas turi turėti 5-6 pagrindines šakas, tai turi didelės įtakos augalo sveikatai dėl ligų.

Kokias rožes pasirinkti?

Rožių grupių – ne viena. Tačiau yra kelios populiariausios, kurių sutiksite daugelyje sodų.

Modernios rožės (grupės, atsiradę po 1867 m.) skirstomas į 6 grupes.

1. Poliantinės (daugiažiedės, mažažiedės) – žiedai smulkūs, susitelkę į tankius žiedynus. Žydi gausiai, pakartotinai arba be pertraukos visą sezoną, tik reikia nukarpyti peržydėjusius žiedus. Įvairių spalvų. Dažniausiai žemi, kompaktiški krūmai (iki 1 m aukščio). Atsparios. Genėti galima stipriai, pagal poreikį, paliekant 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus, kasmet šalinti 1-2 senas šakas.

2. Floribundinės (daugiažiedės) – žiedai šiek tiek stambesni nei poliantinių, taip pat susitelkę į žiedynus. Įvairių spalvų, nuo pilnavidurių iki tuščiavidurių. Žydi ilgai ir gausiai. Pavasarį labai dekoratyvūs, raudoni ūgliai. Vidutinis atsparumas šalčiui. Dažniausiai žemo, kompaktiški krūmai (iki 1 m aukščio). Genėti galima stipriai, pagal poreikį, paliekant 4-6 gerai išsivysčiusius pumpurus, kasmet šalinti 1-2 senas šakas.

3. Grandiflora (stambiažiedės) – turi labai stambius, dažnai pavienius žiedus, ilgu, tiesius stiebus. Gali pasiekti iki 1,5-2 m aukštį. Grupė panaši į arbatinę, tik atsparesnė šalčiui ir ligoms. Dažniausiai auginamos žiedams skinti, todėl pavasarį reikia genėti stipriau – palikti po 2-3 stiprius pumpurus, ant kiekvienos šakos.

4. Arbatinės-hibridinės  (stambiažiedės) – žiedai stambūs, pavieniai arba po kelis. Ilgi, tiesūs stiebai. Užauga apie metrą aukščio. Dažniausiai kvepia. Žydi ant pirmamečių ūglių, ilgai ir gausiai. Pasižymi taisyklinga žiedo forma. Žiedus galima skinti. Žiemą ir pavasarį reikalinga papildoma apsauga nuo šalčio ir šalnų. Vidutiniškai atsparios ligoms. Labai populiari auginti šiltnamiuose. Pavasarį reikia genėti stipriau – palikti po 2-3 stiprius pumpurus, ant kiekvienos šakos.

5. Laipiojančios (vijoklinės)– stiebai užauga iki 2,5-5 m ilgio. Reikalingos atramos, galima formuoti arkas, kolonas. Gali būti ir smulkūs ir vidutiniškai stambūs žiedai. Dažniausiai žydi ant antramečių stiebų, vieną kartą, kai kurios veislės žydėjimą pakartoja. Genėti rudenį, po žydėjimo ir šalinti 1-2 senas šakas. Pavasarį genėti tik pažeistas, pašalusias šakas.

6. Parko (krūminės) – palankiomis sąlygomis užauga iki 1,5-2 m aukščio. Pasižymi stipriu krūmu ir svaiginančiu kvapu. Žydi vieną kartą arba pakartotinai. Atsparios šalčiams. Genint reikia išpjauti senas šakas, silpnus ūglius. Paliekamos 6-7 pagrindinės šakos. Trumpinti pagal poreikį, kad krūmas būtų gražios formos.

Erškėčiai – nereiklūs, atsparūs, žydi vieną kartą, mėgiami dėl dekoratyvių spyglių ir vaisių.

Senovinės rožės (grupės, kurios egzistavo iki 1867 m.) skirstomos į 9 grupes: Alba, Bourbon, Centifolia, Damask, Gallica, Perpetual, Spinosissima, Moss, Potland.