Puansetijos ne tik Kalėdoms

Puansetija tradiciškai laikoma kalėdinio laikotarpio gėle ir populiariai vadinama „Kalėdų žvaigžde“.  Praėjus šventiniam laikotarpiui daugeliui atrodo, kad metas jos „atsikratyti“ kaip ir kalėdinės eglutės, nes ji pradeda mesti lapus ir praranda dekoratyvumą. Tačiau užsispyrę gėlių mylėtojai gali bandyti ją išsilaikyti kitoms šventėms.

Priežiūra kalėdiniu laikotarpiu

Nusipirkus puansetiją labai svarbu tinkamai ją parsivežti namo – šios gėlės nemėgsta žemesnės nei +15^oC temperatūros ir staigių jos pokyčių. Joms tinka šilta, šviesi vieta, kurios neužpūstų skersvėjis. Šioms gėlėms svarbus geras drenažas ir reguliarus laistymas drungnu vandeniu.

Priežiūra po švenčių

Nereikėtų pamiršti, kad ši gėlė – daugiametis augalas ir ja bus galima džiaugtis dar ne per vienas šventes. Nors tai, ką laikome žiedais, viso labo tėra pažiedlapiai, kurie slepia mažus, neišvaizdžius geltonus žiedus.

Norint jomis džiaugtis ne vieną kartą, reikia:

• po švenčių, vos nukritus lapams, reikia apgenėti jų stiebus ir palikti vos 10 cm virš žemės.
• gėlę laikyti vėsioje vietoje iki pavasario, laistyti negausiai.
• Gegužės pradžioje persodinti, patręšti, laistyti gausiau. Naudokite gerai vandenį sugeriantį durpių substratą.
• Išaugs daug šakų, bet palikite 4–6 stipriausias, kitas pašalikinte.
• Vasarą gali augti išnešta į lauką, tinka šviesi vieta, kur nebūtų tiesioginės saulės spindulių.
• Puansetiją tręškite kas 2–3 sav.
• Rugpjūtį patrumpinkite naujus ūglius 2–3 cm, kad neperaugtų ir geriau šakotųsi.
• Rugsėjo pradžioje metas įnešti puansetiją į vidų, jei ji buvo laikyta lauke.
• Nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio mėnesio puansetijai reikia sudaryti ilgos nakties ir trumpos dienos sąlygas. Gėlė visiškoje tamsoje turi išbūti apie 14 val. per parą. Taip jos pažiedlapiai gruodžio mėnesį nusidažys ilgai laukta raudona spalva.
• Atsiradus raudonai pažiedlapių spalvai galima nutraukti ilgų naktų režimą. Nebetręšti, tik laistyti.