Keli nuostabūs faktai apie rožes ir jų rūšis

Gėlynų karalienė – rožė – laikoma dieviškumo, tobulo grožio ir meilės simboliu. Apie jas parašyta daugybe eilių. Jos puošia ne tik aplinką, tačiau naudojamos ir parfumerijoje, gaminant smilkalus ir net maistą. Rožių kvapas veikia kaip antidepresantas, šalina melancholiją, skatina susikaupti.

Įdomūs faktai

Ar žinojote, kad rožių žiedlapiai yra valgomi? Kad rožė paminėta Biblijoje ir yra puikus vitamino C šaltinis? Svetainėje „Flowerweb.com“ nurodomi šie faktai apie rožes.

•  Seniausia pasaulyje rožė auga Vokietijoje, ant Hildesheimo katedros sienos. Pirmąkart paminėta 815 metais. Pasak legendos, šis rožių krūmas simbolizuoja Heldesheimo miesto klestėjimą. Nors per 1945 m. sukilimą katedra buvo sunaikinta, krūmas vis tiek išliko ir netrukus vėl augo.
• Brangiausia pasaulyje rožė ‘Džiuljeta’ buvo parduota už 5 mln. dolerių. Ji buvo išvesta Davido Ostino veislyne, darbas truko 15 metų.
• Rožių yra visų spalvų, išskyrus juodą. Juoda dažniausiai vadinama tamsiai raudonos spalvos rožė.
• Aukščiausias rožių krūmas yra 7 metrų aukščio.
• Yra daugiau kaip 100 rožių rūšių.
• 2002 m. miniatiūrinė rožė ‘Overnight Scentsation’ buvo paimta į kosmosą specialiems tyrimams, kurių tikslas – išsiaiškinti, kokį poveikį rožių kvapui turi silpna gravitacija.
• „Cavriglia“ Italijoje yra didžiausias privatus rožių sodas pasaulyje, jame auga daugiau kaip 7 500 skirtingų rožių veislių.
• Mažiausias rožės pumpuras yra ryžių grūdo dydžio.
• Rožė yra viena iš kelių gėlių, paminėtų Biblijoje. 
• Nuo senų laikų rožė buvo žinoma kaip meilės simbolis. Rožė taip pat susijusi su užuojauta ir liūdesiu.
• Erškėtrožių uogose gausu vitamino C. Čia jo 10 kartų daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir 100 kartų daugiau negu obuoliuose. Vaisiai naudojami džemams, uogienėms, sirupams gaminti.

Populiariausios rožių rūšys ir jų sodinimas

Pačios populiariausios yra stambiažiedės rožės (‘Blue Moon’, ‘Monica’, ‘Troika’ ir ‘Mr. Linkoln’). Jų žiedai stambūs, pilnaviduriai. Žiedynuose būna po 2-8 žiedus. Taip pat dažnai sodinamos parko bei poliantinės rožės. Poliantinių rožių (‘Fresia’, ‘Nina Weilbull’, ‘Bonica’) išskirtinumas – nuolatinis žydėjimas, tačiau jos beveik bekvapės, žemos (iki 1 m). Šios rožės tinka įvairiaspalviams gėlynams, puikiai tinka sodinti į vazonus. Poliantinių rožių grupei taip pat priklauso terasinės rožės. Tačiau jos kompaktiškesnės – auga iki 45 cm. Parko – tai dekoratyvinės erškėtrožės ir jų hibridai (‘Lustigen’, ‘Schneewittchen’). Krūmai gali būti 1–3 m aukščio, įvairiausių formų ir dydžių spygliais, žiedynuose 3–15 žiedų. Esama ir vijoklinių (laipiojančių) rožių (‘Fairy Dance’, ‘The Fairy’). Papildomai jos dar skirstomos į smulkiažiedes, stambiažiedes ir pusiau laipiojančias.

Sodindami rožes, pirmiausia patrumpinkite ilgas, ištįsusias, tačiau išsaugokite smulkiąsias, maitinamąsias šaknis. Taip pat atnaujinkite šaknų pjūvius, pašalinkite pažeistas šaknis ir stiebus. Iškaskite didelę ir gana gilią duobę. Joje supilkite žemės kauburėlį ir ant jo išskleiskite šaknis. Šaknys neturi būti užlenktos, t. y. „žiūrėti“ į viršų. Sodinuką kelioms valandoms pamerkite į vandens ir auginimo stimuliatoriaus mišinį. Rožes sodinkite taip, kad skiepijimo vieta būtų apie 5 cm po žeme. Gausiai palaistykite. Vienam sodinukui reikia apie 5 litrų vandens.