Rudeninės gėlių kompozicijos

Rudenėjant vienmetės gėlės kasdien vis labiau praranda dekoratyvumą – spalvos blanksta, lietūs apgadina jų žiedus, pavėjui lekia žiedlapiai. Todėl rekomenduojama jas pakeisti rudeninėmis gėlėmis: viržiais, chrizantemomis, bruknuolėmis, alūnėmis ir kitomis. Pasitelkus fantaziją, spalvinga aplinka galima džiaugtis ir vėlų rudenį, ir žiemą.

Daugelis vengia chrizantemų (Chrysanthemum), manydami, kad tai kapinių gėlės. Atidžiai įsižiūrėję į jų žiedų ir spalvų įvairovę, pamatysite, kad jos puošniai gali užpildyti praretėjusias vietas gėlyne ar palangių, terasų vazonus bei lovelius. Šalia jų puikiai derės daugiamečiai varpiniai augalai: hakonės, soruolės, soros, lendrūnai. Augalus galima derinti pagal aukštį.

Gėlynus gražiai papildo ir įvairių spalvų  alūnės (Heuchera). Nors tai daugiametis augalas, jis puikiai tinka kuriant laikinąsias kompozicijas. Alūnių išvaizda žiemos metu beveik nenukenčia, o pavasarį greitai atkuria šiek tiek prarastą dekoratyvumą. Šių gėlių dekoratyviausi yra lapai, spalvinė gama – milžiniška. Forma taip pat išraiškinga: šiek tiek karpyti, širdies formos. Dydis gali skirtis ir priklauso nuo auginimo sąlygų.

Viržiai (Calluna) – kasmet vis labiau populiarėjanti gėlė tiek tarp miesto gyventojų, tiek tarp mėgėjų ir želdintojų. Šis augalas išlieka puošnus iki pat šalčių. Viržius galima derinti su dekoratyviniais kopūstais, alūnėmis, bruknuolėmis, gebenėmis arba sodinti vienus. Viržiai – daugiamečiai, todėl norint sulaukti naujų žiedų rudenį, pavasarį rekomenduojama šakeles trumpinti iki žydėjimo ribos.

Renesansą išgyvena ir jau minėti dekoratyviniai kopūstai (Acephala group). Puošnios garbanotos jų kepurės šąlant orams įgauna vis ryškesnių spalvų, todėl gali tapti puikiu kompozicijos akcentu.

Bruknuolės (Gaultheria) žemi daugiamečiai augalai bruknių lapais ir raudonomis uogomis. Nuostabus augalas ne tik kompozicijoms, bet ir apželdinant kapus. Dekoratyvios ir praktiškai nepakitusios išlieka iki pavasario, o pavasarį pražysta mažyčiais rausvai baltais varpeliais.

Grakščioji erika (Erica gracilis) – labai puošni erikų rūšis, dažniausiai žydinti ryškiai rožinės spalvos žiedeliais. Žiemą neišgyvena. Rudens kompozicijose mėgstama, nes puošniai atrodo net žiemą, nors ryškią spalvą praranda.

Kuriant rudens kompozicijas, galima rinktis dekoratyvias raitytų gluosnių, baltųjų sedulų šakas, žaliąsias ir baltąsias samanas, kankorėžius, putinų ar šermukšnių uogas. Didesniuose vazonuose ar talpose galima įterpti ir smulkių svogūninių gėlių. Anksti pavasarį „prasikalę“ pro samanų kilimą suspindės krokai, scylės, snieguolės, leukojos, margutės, snieguolės.

Norintiesiems įsirengti daugiamečius, rudenį žydinčius gėlynus patariama sodinti jurginus, rudbekijas, juodžoles ar net hortenzijas.

Jurginai (Dahlia) vienos populiariausių sodo gėlių, kurių žiedai būna skirtingų spalvų, formų ir skirtingo aukščio. Žydi nuo birželio iki spalio. Jei nužydėję žiedynai nukerpami, augalai dar gausiau žydi. Žiemą reikia iškasti gumbus, išdžiovinti ir šaltuoju periodu sandėliuoti.

Rudenį ryškiai geltonais tonais gėlynus puošia rudbekijos (Rudbeckia). Jų geltoni žiedynai net niūrią dieną ar vakarėjant šviečia iš toli. Be to, jos puikiai dera su kitomis rudenį žydinčiomis gėlėmis.

Šilokai (Sedum) – daugiamečiai augalai, kuriems būdinga spalvų, aukščių, žiedynų konstrukcijų gausa. Iki pat šalčių dekoratyviausias išlieka puošnusis šilokas (Sedum spectabile). Skirtingų  veislių šilokų aukštis būna 30-50 cm. Lapai stori, mėsingi, pilkai žalsvos (retesnių veislių – geltonos) spalvos, žiedynai dideli, skėtiniai.

Verta paminėti ir juodžolę (Actaea). Jos tamsūs dekoratyviai karpyti lapai – puikus akcentas žalialapių augalų draugijoje, o rugpjūtį iki 2 metrų aukščio iškelia ilgus, siaurus smulkių žiedelių žiedynus.

Iki šalnų baltais, gelsvais, geltonais, raudonais, oranžiniais žiedais žydės ir krūminės sidabražolės (Potentilla).

Na, o puošnumu nė viena gėlė neprilygs šluotelinėms hortenzijoms (Hydrangea paniculata). Žiedynai dideli, balti, apvalios ar kūginės formos. Rudenėjant beveik visos veislės įgyja įvairių rožinės spalvos atspalvių.

Ruduo – ir varpinių augalų metas. Rudenėjant dauguma jų pasipuošia žiedynais – šluotelėmis ant aukštų stiebų. Jų formų įvairovė itin žavi pučiant vėjui. Varpinių augalų pasirinkimas labai didelis: nuo žemučių viksvų 'Little Midge', sorų, soruolių, lendrūnų iki aukštųjų miskantų (Miscanthus x giganteus).