Rudeninis sėklavaisių genėjimas

Medžius genėti galima visus metus – pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą. Rudenį paprastai genimi tik sėklavaisiai. Tai atliekama pradėjus kristi lapams, bet ne visai jiems nukritus, tačiau yra ir išimčių. Genėti pradedama spalio viduryje.

Genėjimo intensyvumas priklauso nuo poskiepio, pasodinimo atstumo. Kuo tankiau medeliai pasodinti, tuo stipriau teks genėti, rečiau pasodintus – mažiau. Jei medžiai auga pavieniui, galima genėti kas porą metų, tik prašviesinant lają.

Rudeninis obelų genėjimas atliekamas iškart nuėmus derlių, geriausia prieš pat krentant lapams, kai medžiai dar vegetuoja. Rudenį genimi labai ūgtelėję medžiai. Genėjimas pristabdo medžio augimą kitais metais, jis išaugina mažiau vilkūglių. Rudenį patariama apsiriboti sanitariniu ir smulkesnių šakų genėjimu, praretinimu, neliečiant storų skeletinių šakų. Atėjus didesniems šalčiams, per žaizdas gali atsirasti net kamieno pažeidimų. Didelės žaizdos geriau gyja medžiui aktyviai vegetuojant, t. y. pavasarį.

Kriaušės yra jautresnės, todėl jei nebūtina, genėjimą patartina atidėti kovo antrai pusei.

Bendri vaismedžių genėjimo patarimai:

  1. Genėti reikia sausu oru. Kai drėgna ar lynoja, blogiau uždžiūsta žaizdos, yra didesnė tikimybė medžius užkrėsti ligomis.
  2. Pjūviai atliekami tik aštriais genėjimo įrankiais.
  3. Pjūvis turi būti lygus, neatšerpetojęs. Užplaišose, atplyšusiose medžio dalyse, gali kauptis drėgmė, atsirasti papildomų būdų ligoms plisti. Pjaunant storesnes šakas, pirmiausia reikia įpjovą padaryti iš apačios, o vėliau pjauti iš viršaus, kad nupjauta šaka neišplėštų žievės nuo paliekamos dalies. Storas šakas reikia pjauti dviem etapais. Iš pradžių nupjaunama didžioji dalis, paliekant strampą, vėliau jis pašalinamas. Žaizdos, kraštų nelygumai, atšerpetojimai turi būti apipjaunami aštriu peiliu.
  4. Pjūviai dezinfekuojami. Storesnių šakų pjūviai užtepami sodo tepalu. Plonų šakų, iki poros cm skersmens, pjūvių užtepti nebūtina. Labai patogu naudoti purškiamą sodo tepalą. Juo daug geriau padengiama žaizda, be to, jo sudėtyje yra dezinfekuojamojo vario preparato. Tepamas sodo tepalas žaizdas padengia plonu sluoksniu. Užtepus per storai, susidaro ertmė, kurioje laikosi drėgmė ir atsiranda galimybė plisti ligoms. Be to, per storas sluoksnis gali atšokti. Galima palikti atviras žaizdas ir leisti medžiui pačiam susidoroti ir užgydyti pjūvius.
  5. Visi įrankiai dezinfekuojami prieš pradedant genėti kitą medį. Dezinfekuojama techniniu (denatūruotu) spiritu ar vario preparatais.
  6. Šalinamos šakos, augančios smailiu kampu. Gausiai derėdamos, tokios šakos dažnai išlūžta. Jos gali pažeisti net kamieną, o dėl to gali prireikti nemažų pastangų, norint išgelbėti medį.
  7. Šalinamos šakos konkurentės pagrindiniam stiebui. Jos auga smailiu kampu, stabdo medžio lajos formavimą.
  8. Šalinamos ligų ar kenkėjų pažeistos šakos. Tai gali būti vėžio ar kitų ligų matomi požymiai, amarų pažeistos neišsivysčiusios, kreivos, susisukusios viršūnės.
  9. Pagrindinis stiebas prikerpamas, kai medis pasiekia norimą aukštį.
  10. Jei medeliai sodinami rudenį, genėjimas atidedamas pavasariui. Jei sodinama pavasarį, genima iškart.