Vaismedžių, vaiskrūmių ir vejų tręšimas rudenį
Ruduo – tai ne tik derliaus nuėmimo, bet ir augalų paruošimo kitam sezonui metas. Turbūt daugelis sodininkų ir daržininkų žino, kad rudeninis tręšimas lemia augalų peržiemojimą ir kitų metų derlių.
Pats tinkamiausias laikas rudenį tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius – po derliaus nuėmimo iki kol nukris lapai. Trąšos gerai tirpsta ir lengvai pasiekia augalų šaknis esant šiltam orui, t. y. jei išberiamos iki stipresnių šalnų. Taip pat būtina sąlyga tinkamai įsisavinti trąšas – drėgna dirva, todėl sausu metu žemę reikia gausiai palaistyti.
Veja, kaip ir kiti sodo augalai, rudenį irgi ruošiasi žiemoti: lėtėja augimas, šaknyse kaupiamos maisto ir vandens atsargos. Rudenį tręšiama veja sustiprėja, geriau pasiruošia žiemai, tampa atsparesnė ligoms. Vejas tręšti rudeninėmis trąšomis galima nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio. Rudenį vejos tręšiamos trąšomis, kuriose gausu kalio, pavyzdžiui, NPK 3-8-20. Azotinėmis trąšomis, kurios skatina žalios masės augimą, vejas tręšti galima tik iki liepos antros pusės.
Rudenį taip pat rekomenduojama patikrinti dirvožemio rūgštingumą. Jis lemia tinkamą maistinių medžiagų įsisavinimą, dirvos struktūrą, mikroorganizmų vystymąsi. Rūgštingumas tikrinamas specialiu prietaisu ar lakmuso testais. Ariamoje dirvoje jis tikrinamas 0-20 cm gylyje, o nedirbamoje žemėje – nuėmus velėnos sluoksnį, daromi 2 mėginiai 0-20 ir 20-40 cm gylyje. Sodams tinkamiausias dirvos rūgštingumas (pH) yra 6,5. Dirvai nurūgštinti naudojamos granuliuotos kalkės, dolomitmilčiai. Jie išberiami ant dirvos paviršiaus. Per rudens ir žiemos sezoną, iki vegetacijos pradžios, kalcio jonai pasiekia augalo šaknis. Verta atminti, kad vienu metu dirvos negalima ir kalkinti, ir tręšti.
Mineralinių medžiagų svarba
Norint tinkamai parinkti trąšas, kas kelerius metus rekomenduojama atlikti dirvožemio analizę. Ji parodo atskirų maistinių medžiagų kiekį. Dėl to trąšos naudojamos racionaliau, dirvožemyje nesikaupia atskirų elementų, pagerinama vaisių kokybė, jų saugojimo galimybės, medžiai mažiau serga.
Karbamidas naudojamas, jei vegetacijos metu buvo azoto trūkumo požymių. Tręšiama per lapus, t. y. augalai purškiami. Įprastai purškiama spalio pabaigoje, po šalnų pradėjus kristi lapams. Purškiama 5 % tirpalu. Šis tręšimas nebestimuliuoja ūglių augimo, todėl nei ūgliams, nei žiedpumpuriams žalos nepadaro. Karbamidas pagreitina lapų irimą ir veikia kaip profilaktinė priemonė nuo rauplių. Būtina nupurkšti ir plotą po medžiais, kur yra nukritusių lapų.
Kalis labai svarbus derantiems medžiams. Taip pat labai reikšmingas derliaus kokybei, užtikrina ryškią vaisių spalvą ir tvirtumą. Juo tręšiamos sunkesnės dirvos, nes lengvose dirvose per žiemą yra išplaunamas. Kaulavaisiams tręšti tinka kalio sulfatas. Sunkiose nederlingose dirvose gali tekti išberti net 20 g į kvadratinį metrą.
Fosforas būtinas norint turėti tvirtus, spalvingus ir veislei būdingo dydžio vaisius. Fosforo trūkumas pastebimas jau vasarą. Fosforo trūkumo požymiai: negražūs, pilkai žalios spalvos, maži lapai ir ūgliai, ribotas ūglių augimas, minkštos konsistencijos vaisiai. Pakankamas fosforo kiekis užtikrina vaisių apsaugą nuo puvinių. Itin jo reikia obelims, persikams, abrikosams, nektarinams. Fosforui įsisavinti didelę reikšmę turi dirvožemio rūgštingumas. Jei jis yra 5,5 – fosforo įsisavinimas labai sumažėja.
Renkantis rudenines trąšas būtina atkreipti dėmesį į trąšų NPK (N – azotas, P – fosforas, K – kalis) sudėtį. Rudenį nereikia skatinti augimo, todėl azoto (N) kiekis neturėtų viršyti 5,0. Specializuotose parduotuvėse siūlomos rudeninės trąšos, kurių NPK 3,5-10-20. Tręšimo norma: 10-30 g / kv. m. SVARBU: tręšiama ne tik paberiant prie augalų kamienų – beriamas visas lajos pločio ruožas aplink medžius ir krūmus.