Lietuvių pamiltos tujos: prižiūrėti nesudėtinga, bet šį tą žinoti būtina

Lietuvoje itin populiarios visžalės ir greitai augančios tujos. Vietą lietuvių soduose ir patvoriuose šis augalas užsitarnavo dėl dekoratyvumo ir nesudėtingos priežiūros. Šie dekoratyviniai augalai dažniau auginami grupėmis, iš jų neretai formuojamos gyvatvorės, tačiau gali augti ir po vieną. Populiariausios – smaragdinės, vakarinės, rytinės ar koloninės tujos.

Tujos augintos vazonuose, su pilnai susiformavusia šaknų sistema, gali būto sodinamos visus metus, kai tik žemė pernelyg neįšalusi ir kastuvą galima įkišti į žemę. Augalai, auginti grunte, plikomis šaknimis, sodinami balandžio-gegužės arba rugsėjo-spalio mėnesiais.

Ideali vieta tujoms – saulėta arba iš dalies saulėta vieta, o dirvožemis – laidus, neužmirkstantis, vidutinio derlingumo, drėgnas. Nors jos puikiai pakenčia įvairų dirvožemį, apšviestumą, užterštą orą, todėl gali augti šalikelėse, atsparios šalčiams, lengvai perneša persodinimą. Sodinti reikia tokiu pačiu gyliu kaip augo vazonėlyje, vengti pasodinti per giliai, pirmą sezoną reguliariai laistyti. Duobė turėtų būti dvigubai didesnė nei vazone išsivysčiusios šaknys. Atsargiai elkitės su šaknimis, kad jų nepažeistumėte. Žemę rekomenduojama pagerinti specialiu, spygliuočiams skirtu žemių mišiniu.

Atstumas sodinant tujas priklauso nuo tujos veislės ir norimo rezultato. Sodinant tują „smaragd“ ir norint išauginti tankiai suaugusią gyvatvorę, atstumas tarp sodinamų augalų turėtų būti 60-80 cm.
Sodinant galima naudoti biologinius šaknų biostimuliatorius, kurie padidina augalų atsparumą ir padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas. Pasodinus tujas galima apkarpyti, taip augalas daugiau jėgų skirs įsišaknyti ir geriau prigis. Pasodinus taip pat rekomenduojama mulčiuoti – dėl drėgmės išsaugojimo. Tam galima naudoti pušies žievės, lapuočių medienos gabalėlius, pjuvenas, sausas durpes ar pušų kankorėžius.

Kitais metais po pasodinimo tujas reikėtų tręšti specialiomis spygliuočiams skirtomis trąšomis. 2-3 kartus per sezoną rekomenduojama nupurkšti magnio sulfatu.

Tujas gali pulti kenkėjai ir ligos. Dažniausiai pasitaikantys kenkėjai – juodieji pjovėjai, eglių voratinklinės erkės, tujiniai skydmariai, amarai, grambuoliai ir kurkliai. Jei pradeda džiūti tujų šakos, galima įtarti kelias ligas. Viena jų – tujinė kabatina – grybinė liga, kuri dažniausiai pažeidžia vakarines tujas. Tujos gelsta, šakos ruduoja nuo viršūnių. Fitoftorozės atveju šakos ruduoja nuo pagrindo ir netolygiai, tokiu atveju pažeidžiama ir šaknų sistema, augalas nustoja augęs.

Dėl tinkamų insekticidų ar priemonių ligų atvejų visuomet galite pasikonsultuoti su zaliastotele.lt specialistais.

Galiausiai tujas 1-2 kartus per metus rekomenduojama apkirpti, suformuoti. Tai rekomenduojama daryti pavasarį ir rudenį. Čia jums pravers sodo sekatorius, gyvatvorių žirklės, teleskopinės elektrinės žirklės ir teleskopinis genėtuvas.