Patarimai, norintiems užauginti tankią ir žaliuojančią gyvatvorę

Gyvatvorės – vienas populiariausių sodybos ribų nustatymo bei apsaugos metodų. Gyvatvorių formavimui tinkamų augalų įvairovė yra labai didelė, tad juos galima pasirinkti pagal tai, kokios formos gyvatvorės norima, kurioje vietoje ji augs ar priežiūros ypatybes. Be abejonės, kaip ir kiekvienas augalas, gyvatvorės reikalauja priežiūros, o jų išvaizda priklauso nuo to, kiek bus skiriama laiko formavimui.

 Rūšys ir tinkamiausi augalai

Sėklų ir kitų sodo ir daržo prekių parduotuvės „Žalia stotelė“ vedėja Gražina Nanartavičienė išskiria dvi pagrindines gyvatvorių rūšis:

• Formuojamos. Nors ši rūšis reikalauja daugiau dėmesio bei nuolatinio karpymo, galima išgauti labiausiai patinkančią formą, o nepatikus, ją pakeisti.
• Laisvai augančios. Šios rūšies gyvatvorė sudaroma iš augalų, kurie visiškai arba dalinai išlaiko savo natūralią formą. Šiek tiek dėmesio pareikalaus nebent žydintys augalai, kuriuos, nužydėjus, reikėtų šiek tiek paformuoti.

Pasak specialistės, formuojamoms gyvatvorėms tinka tiek lapuočiai, tiek spygliuočiai. Šiaurinėje pusėje geriau sodinti žvarbiam vėjui atsparius lapuočius, pavyzdžiui, gudobeles, kaukazines slyvas, sedulas, pūslenius, kaulenius. Pavėsyje gerai auga kukmedžiai ir šviesiosios hortenzijos, tik pastarosioms gali prireikti daugiau priežiūros, kadangi jo leidžia daug ūglių. Taip pat formuojamai gyvatvorei tinka bukas, buksmedis, forsitija, meškytė, raugerškis, sidabrakrūmis. Karpymui tinkami spygliuočiai: eglė, tiek paprastoji, tiek serbinė, kanadinė cūga, europinis maumedis, vakarinė tuja.

Laisvai augančioms gyvatvorėms vienas tinkamiausių augalų – tujos, pavyzdžiui, koloninės ar populiariausios vakarinės tujos „Smaragd“, kurios žiemą mažai pakeičia spalvą. Saulėtoje vietoje puikiai auga kadagiai, pavyzdžiui, koloniniai „Skyrocket” ar paprastieji „Hibernica“. Laisvai augančioms gyvatvorėms tinkantys lapuočiai: medlieva, erškėtis, lanksva, ziboldo obelis, mahonija, taip pat kai kurie tie patys lapuočiai, kurie tinkami ir formuojamoms gyvatvorėms, pavyzdžiui, forsitija, pūslenis, kukmedis, sedula, gudobelė sidabrakrūmis.  Specialistė atkreipia dėmesį, kad laisvai augančioms gyvatvorėms reikia ženkliai daugiau vietos.

G. Nanartavičienės teigimu, dažniausiai gyvatvorės sodinamos iš vienos rūšies augalų, o pačios populiariausios – karpomos tradicinės gyvatvorės. Be to, specialistė atkreipia dėmesį, kad karpomi žydintys krūmai ar medžiai žydi labai mažai arba visai nežydi.

Sodinimas ir priežiūra

Gyvatvorių sodinukai atviromis šaknimis gali būti sodinami pavasarį arba rudenį, tik labai svarbu saugoti šaknis, kad neapdžiūtų. Sodinukai iš vazonėlio sodinami ištisus metus, išskyrus žiemą. „Gyvatvorę sodinti reikėtų į iškastą tranšėją, pagal ištemptą virvę. Dirva turėtų būti derlinga, supurenta, priešingu atveju ją galima papildyti durpiniu substratu bei kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, – patarimais dalijasi G. Nanartavičienė. –  Norint turėti siaurą gyvatvorę, augalai sodinami viena eile, taip sodinami visžaliai ir spygliuočiai. Svarbu nesusodinti per tankiai, nes nenumetantys spyglių ir lapų visžaliai augalai gali išplikti arba pradėti sirgti grybelinėmis ligomis (tujos ir spygliuočiai sodinami 40-70 cm atstumu, lapuočiai – kas 30 cm). Tuo tarpu norint plačios gyvatvorės, augalai turėtų būti sodinami dviem eilėmis šachmatų tvarka. Darbo palengvinimui – atstumams sužymėti reikia turėti atitinkamo ilgio lentelę su išpjovomis galuose augalėlių stiebams. Taip tvarkingai bus išlaikomi atstumai tarp sodinamų augalų“.

Daugiausiai priežiūros reikalauja formuojamos gyvatvorės. Pirmaisiais metais gyvatvorė nekarpoma, tačiau vėliau, vegetacijos laikotarpiu, gyvatvorės karpomos mažiausiai 2 kartus, o, norint suformuoti žemą ir tankią gyvatvorę, augalai karpomi 3-4 kartus per vegetaciją. Specialistė išskiria tinkamiausią karpymo laiką konkretiems augalams: visžaliai spygliuočiai karpomi vasaros pradžioje ir vasaros gale, žydintys vasarą augalai karpomi sausio-kovo mėn., o žydintys pavasarį – iškart po žydėjimo. Tinkamiausia gyvatvorės forma – trapecija, nes taip augalus saulė apšviečia geriausiai, jie tolygiai vystosi, neišplinka apačia.

 Reikėtų nepamiršti tinkamai rūpintis ne tik gyvatvorės karpymu: reikia purenti dirvą, tinkamai tręšti, ypač dažnai genimus augalus, kadangi dažnas karpymas silpnina augalus - jie tampa neatsparūs kenkėjams ir ligoms, be to, tinkamai patręšti augalai nesikėsins į šalia augančius kitus augalus (atstumas turėtų būti 4 m). Gyvatvores svarbu ir pakankamai palaistyti: sausą rudenį ar net žiemą, kai būna teigiama temperatūra, reikia gausiai palieti spygliuočius ir visžalius lapuočius.