Mulčias – ne tik puošmena, bet ir apsauga

Mulčiavimas – tai dirvos paviršiaus padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Mulčiuojant augalai apsaugomi nuo nepageidaujamų piktžolių, o dirva – nuo išdžiūvimo. Be to, mulčias apsaugo augalų šaknis nuo temperatūrų svyravimo ar stipraus lietaus, kuris gali išplauti dirvožemį. Dažniausiai mulčiuojamos dekoratyvinės zonos, pavieniai augalai ir jų pomedžiai. 

Įsirengiant dekoratyvines zonas, verta pagalvoti, kaip apjungti zonas ir kokiomis medžiagomis mulčiuoti. Visų pirma reikia paruošti dirvą, supančią dekoratyvinę zoną. Dirva turi būti gerai įšilusi, išravėta ir supurenta. Taip pat reikėtų nepamiršti atskirti vejos nuo dekoratyvinės zonos, naudoti tam skirtus plastikinius bortus, akmenis ar trinkeles. Svarbu pasirinkti elementą, kuris padėtų lengviau rūpintis aplinka, o ne priešingai – trukdytų.

Galimi du mulčiavimo tipai. Pirmasis – mulčią pilti tiesiai ant dirvos. Tačiau taip sutrumpėja mulčio naudojimo laikas, jis greitai apsivelia žemėmis ir tampa nedekoratyvus, greičiau supūva. Antrasis – tiesti agrotekstilę, ja apjuosti augalus ir ant viršaus pilti pasirinktą mulčią. Ir pirmu, ir antru atveju mulčią rekomenduojama berti apie 5–10 cm storio sluoksniu, lengvai suspausti, kad priglustų prie pagrindo. Vėliau sulieti vandeniu, kad smulkios mulčio dalelės nusėstų žemyn ir išryškėtų stambios.

Renkantis mulčią patariama pirmiausia pasidomėti daugiau apie kiekvieną medžiagą atskirai ir nuspręsti, kas dera prie jau sukurtos aplinkos. Juk svarbiausia formuoti harmoniją. Mulčias turi papildyti ir padėti pabrėžti augalų grožį, o ne išdarkyti vaizdą ir užgožti dekoratyvinius augalus.

Trumpai apie mulčio medžiagas

Pušų žievės mulčias. Jis tinka visur, nes išlaiko natūralią spalvą, aptinkamą gamtoje. Tikriausiai ir pats populiariausias dėl pritaikymo galimybių ir skirtingų frakcijų. Smulkios frakcijos mulčias puikiai tinka gėlynams, kur auga daugiametės, vienmetės gėlės ir nedideli dekoratyviniai augalai. Stambios frakcijos – gerai atrodo didesnėse dekoratyvinėse zonose, tinka soliterams, taip pat prie suformuotų didelių augalų – bonsų.

Maumedžių žievės mulčias. Panašus į pušų žievės mulčią, tačiau išsiskiria rausva spalva. Vis dėlto, nors atrodo puošniai, netinka prie įvairiaspalvių augalų – pasiklysta spalvų gamoje. Dažniau naudojamas spygliuočių zonoms pabrėžti.

Kankorėžių mulčias. Vis dažniau naudojamas dėl dekoratyvumo. Ypač dera sodybose. Puikus vaizdas išgaunamas, jeigu mulčiuojamos spygliuočių zonos.

Spalvoto medžio mulčias. Dažniausiai tai – geltonai, raudonai ar rudai dažytos lapuočių arba spygliuočių medžių skiedros. Dera ne visur, todėl labai svarbu apgalvoti, ar, pasitelkdami nenatūralią spalvą, neišdarkysime kraštovaizdžio. Toks mulčias naudojamas ryškiam efektui, o ne harmoningai aplinkai sukurti.

Gumos mulčias. Naudojamas vaikų žaidimų aikštelių dangoms. Populiarus dėl spalvų įvairovės ir pritaikymo galimybių. Dengiant tokią dangą, žaidimų aikštelė atrodys ne tik patraukliau, bet ir bus saugesnė mažiesiems.

Renkantis mulčią pirmiausia verta apgalvoti, ar jis dera su kuriamu kraštovaizdžiu. Taip pat pasvarstyti apie jo ilgalaikiškumą ir dekoratyvumą. Natūralus mulčias padės sukurti harmoningą aplinką, o dirbtinai išgautos ryškios spalvos – kontrastą ir žaismingumą.