Sodui puoselėti – augalų purškimas

Pasitaiko tokių situacijų, kai atrodytų stengiatės išpuoselėti savo sodą, tačiau geriausių rezultatų taip ir nepasiekiate. Taip gali būti dėl sodą užpuolusių kenkėjų ir ligų arba naudingųjų medžiagų stygiaus. Specialistai pataria - viena iš galimybių pasirūpinti savo sodu – augalų purškimas.

Purškimo medžiagų įvairovė

Purškimas – augalų apdorojimas dulksna, kuri susidaro vandenyje ištirpinus reikalingas medžiagas ar preparatus ir gautą skiedinį purkštuvu paskleidžiant ant augalų. Taip atsiranda galimybė apdoroti didesni paviršiaus plotą, nes purškiant įmanoma pasiekti sunkiai pasiekimas augalų vietas. Toks būdas taip pat ekonomiškesnis kombinuojant medžiagų mišinius, reguliuojant preparatų paskleidimo kiekius. Be to, specialistai pastebi, kad teisingai purškiant augalus mažiau teršiama aplinka, sumažėja pavojai kenksmingoms medžiagoms patekti į gruntinius vandenis.

Vaismedžius ir vaiskrūmius pavasarį, dažniausiai kovo pabaigoje, jau galima purkšti preparatais nuo ligų ir kenkėjų, kai vidutinė kelių parų iš eilės temperatūra siekia 5-10 laipsnių šilumos. Specialistai rekomenduoja, norint turėti užtektinai vaisių, sodus būtina purkšti mažiausiai penkis kartus per metus. Pirmas purškimas nuo augalų ligų - anksti pavasarį, kuomet lauke oras įšyla iki minėtosios temperatūros. Antras, taip pat nuo ligų - prieš pat pumpurų sprogimą. Jeigu ant obelų, kriaušių ir kitų vaismedžių bei vaiskrūmių pasirodo kenkėjai, augalus reikia purkšti ir insekticidais pirmiausia prieš pumpurų brinkimą, po to - prieš žydėjimą ir po žydėjimo. Esant būtinybei, purškimą nuo kenkėjų kas 10-12 dienų rekomenduojama pakartoti. Paskutinis medelių ir krūmų purškimas - 15-20 parų prieš derliaus nuėmimą. Piktžoles naikinti pavasarį herbicidais patartina pradėti, kuomet jos užauga iki 5-15 centimetrų.

Purškimo medžiagas galima skirstyti į mikroelementinės trąšas ir pramonines mineralines medžiagas; organines trąšas, praturtintas botaniniais ekstraktais; augimo aktyvatorius, stimuliatorius ir reguliatorius;  chemines augalų apsaugos priemones.

Tręšimui ir ligų prevencijai

Per ilgą žemdirbystės gyvavimo laikotarpį yra pastebėta, kad tam tikri mikroelementai veikia ne tik kaip trąšos bet ir kaip patogenų vystymąsi slopinančios medžiagos. Todėl šios medžiagos buvo pradėtos naudoti ne tik tręšimui, bet ir ligų prevencijai. Pavasarį šios medžiagos naudojamos purkšti uogienojus, vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus, vejas, šiltnamių konstrukcijas, šiltnamio grunto paviršių prieš perkasimą. Pirmas purškimas atliekamas anksti pavasarį, kuomet lauke oras įšyla iki dešimties laipsnių. Antras - prieš pat pumpurų sprogimą. Purškimui naudojamas vario sulfatas (100 g/10 l vandens), Bordo rinkinys – (vario sulfatas + kalkės 100 g+50 g/10 l vandens) arba Burgundijos rinkinys (vario sulfatas + kalcinuota soda 100 g+125 g/10 l vandens). Trečias – po žydėjimo.

Samanoms vejose, samanoms ir kerpėms medžiuose ir vaiskrūmiuose naikinti naudojamas geležies sulfatas (100 g/5 l vandens). Geresniam augalų žydėjimui ir sveikų vaisių mezgimui dar prieš žydėjimą rekomenduojama juos nupurkšti boro druska (20 g/10 l vandens). Kenkėjų prevencijai naudojamas kalio muilas (500 ml/10 l vandens). Puškimo ypatumas - visos šios medžiagos purškiamos nemaišant su kitomis medžiagomis ir preparatais. Bendrai kenkėjų ir ligų poveikio prevencijai ankstyvą pavasarį iki pumpurų sprogimo naudotinas specialus GARDEX rinkinys (800 g/10 l vandens).

Ekologiškai augalų priežiūrai

Organinės trąšos, praturtintos augaliniais ekstraktais, - gana nauja produktų grupė. Juose gausu naudingų bendram augalo augimui ir vystymuisi organinių medžiagų ir natūralių augalo imunitetą bei atsparumą didinančių augalinių ekstraktų. Taip išvesti kompleksiniai, padidinto poveikio augalams tręšimo produktai, apsisaugantys nuo nepalankių aplinkos veiksnių. Trąšas galima naudoti be apribojimų, todėl kad jos yra natūralios kilmės, ekologiškos, nepavojingos nei aplinkai, nei gyvūnams, nei žmonėms. Pavasarį jos naudojamos profilaktinei visų augalų priežiūrai: tiek augantiems lauke, tiek šiltnamyje, tiek patalpose. Reguliariai tręšiant augalus, užkertamas kelias ligoms ir kenkėjams plisti. Geriausi rezultatai gaunami, tręšiant augalus profilaktiškai, dar nepastebėjus ligų ar kenkėjų buvimo požymių. Trąšas galima maišyti tarpusavyje, o taip pat, esant reikalui, su augalų apsaugos produktais – fungicidais, insekticidais. Rekomenduojama augalus tręšti: ankstį pavasarį – Flama 15 ml + Konflic 20 ml/10 l vandens arba Copfort 30 ml + Matrinal B 30 ml/10 l vanens. Prieš pumpurų sprogimą – Funres 25 ml + Oleorgan 30 ml/10 l vandens arba Microfort 30 ml + Deffort 30 ml/10 l vandens. Prieš žydėjimą Zytron 15 ml + Canelys 20 ml/10 l vandens arba Altosan B/Zn 30 ml + Matrinal B 30 ml/10 l vanens. Po žydėjimo Mimoten 15 ml + Zicara 10 ml/10 l vandens arba Alsupre 15 ml/10 l vandens.

Augimo ir atsparumo skatinimui

Augalų augimą, vystymąsi ir derliaus formavimą reguliuoja fitohormonai. Pastarųjų pagrindinė funkcija – aktyvizuoti svarbiausius augalų augimo procesus, skatinti augalų augimą, butonizaciją, žydėjimą ir derlingumą, stiprinti imunitetą ir atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams,  bei rūšinį atsparumą. Sintetinių fitohormonų naudojimas priklauso nuo augalo vegetacinės fazės ar augimo tarpsnio. Pagrindinis fitoharmonų naudojimas pavasarį purškiant apima daigų priežiūrą, apsaugą nuo šalnų bei naudojimą mišiniuose su kitomis agrocheminėmis medžiagomis.

Daigai yra derliaus pagrindas ir tam kad jie būtų stiprūs, pakeltų persodinimą ir greitai prigytų, jie turi turėti tvirtą ir išvystytą šaknų sistemą. Todėl juos pirmiausia reikėtų purkšti fitoharmonais kurie skatina įsišaknijimą (Cytokininas 1 ml/1 l vandens, Penergetic P 2 g/10 l vandens, Razormin 3 ml/1 l vandens, BlackJak 5 ml/1 l vandens.). Taip pat reikia skatinti bendrą daigų atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, šalnoms. Tam pasitelkiami stimuliuojančių ir regeneruojančių ypatybių turintys humininių, fulvo arba amino rūgščių ir mikroelementų kompleksai, (BaltijosBioauksas 50 ml/10 l vandens; TeraSorb Foliar 100 ml/10 l vandens, Aminocat 3 ml/1 l vandens).

Nuo ligų ir kenkėjų - pesticidai

Specialistai teigia, kad chemines augalų apsaugos priemones arba pesticidus naudojant tinkamai, gaunamas geriausias rezultatas. Pavasarį pesticidai naudojami purkšti daigus, uogienojus, vaismedžius, vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus, vejas, šiltnamių konstrukcijas, šiltnamio grunto paviršių. Purškiama taip pat keturis-penkis kartus.

Anksti pavasarį oro temperatūrai įšilus iki +10^oC rekomenduojama vaismedžius ir vaiskrūmius, dekoratyvinius augalus nupurkšti vario kilmės fungicidu Champion 50 WP (50 g/10 l vandens). Jis taip pat tinka ir šiltnamio konstrukcijų bei jame esančio grunto paviršiaus dezinfekcijai. Pastarosios medžiagos negalima maišyti su kitais pesticidais. Optimalus šiltnamio konstrukcijų ir dirvos paviršiaus dezinfekcijos ir dezinsekcijos mišinys sudarytas iš fungicido Previcur Energy ir insektoakaricido Mavrik 2 F (15 ml+5 ml/10 l vandens).

Antras purškimas pesticidais turi būti atliekamas prieš pumpurų sprogimą. Vaismedžius ir vaiskrūmius, uogienojus reikia purkšti fungicidų Score 250 EC, Topas 100 EC ir insekticido Decis Mega mišiniu (2 ml+2,5 ml+4 ml/10 l vandens). Profilaktikai nuo pavasarinio pelėsio, vejas ir dirvos paviršiaus dezinfekcijai būtina purkšti fungicidą Previcur Energy (15 ml/10 l vandens).

Trečias purškimas pesticidais – atliekamas prieš žydėjimą purškiant vaismedžius ir vaiskrūmius insektoakaricidu Mavrik 2 F (5 ml/10 l vandens). Nepageidaujama augalija naikinama glifosatiniu herbicidu Klinik 360 SL (200 ml/10 l vandens).

Ketvirtas purškimas pesticidais atliekamas po žydėjimo purškiant vaismedžius ir vaiskrūmius fungicidais Score 250 EC (2 ml/10 l vandens) arba Topas 100 EC (2,5 ml/5 l vandens). Jei kamuoja kenkėjai, rekomenduojama purkšti insekticidu Decis Mega (4 ml/10 l vandens) arba insektoakaricidu Mavrik 2 F (5 ml/10 l vandens). Plačialapės piktžolės vejose naikinamos herbicidais MCPA (70 ml/10 l vandens) arba Starane (60 ml/10 l vandens). Daržovių profilaktinei apsaugai nuo ligų naudoti fungicidą Previcur Energy (15 ml/10 l vandens).

Kadangi Lietuvoje dažnai lyja, pesticidų efektyvumui padidinti reikia naudoti nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos Lip Top (4 ml/10 l vandens) arba Bona Superb (10 ml/10 l vandens). Jos pagerina augalų padengimą ir saugo nuo nulašėjimo. Pesticidų darbinio tirpalo lipnumą didina, o tuo pačiu ir papildoma priemonė nuo kenkėjų – kalio muilas (400 ml/10 l vandens). Augalų apsaugos produktų naudojimo stresą sumažina pesticidų skiediniuose naudojamos fertigacinės (tirpios) trąšos, pavyzdžiui, NPK 14-11-25+Mg+(B, Cu, Fe, Mn, Mo, Zn) ar PK 52-34 (20 g/10 l vandens).

Pasiruošimas ir purškimas

Tam, kad savo sodą galėtumėte purkšti, pirmiausia turite tinkamai pasiruošti: įsigyti reikiamų medžiagų, susidaryti purškimo planą.

Purkštuvai savo talpa turi atitikti apdirbamąjį plotą ir purškimo poreikius. Kambario ar balkono augalams užtenka 0,3-1 l gaidukinio tipo purkštuvų. Terasų, oranžerijų ar šiltnamio augalams reikia 1-4 l pompinius arba pompinius-štanginius purkštuvus. Lauke augantiems daržo ir sodo augalams priklausomai nuo jų kiekio, dydžio ir užimamo ploto naudojami 5-12 l pompiniai-štanginiai purkštuvai. Didesniems plotams purkšti – 12-18 l nugariniai – stūmokliniai purkštuvai.

Kad purškimas vyktų sklandžiai iš anksto reikia pasirūpinti dozavimo ir normavimo indais, preparatų ir medžiagų skiedimo indu. Kaip paprasčiausia dozavimo prietaisą galima naudoti vienkartinius švirkštus kai reikia nedidelio medžiagų kiekio, o jų pakuotė yra per didelė esamam purškimo poreikiui.

Purškimui naudojamas vanduo turi būti švarus, šiltas ir minkštas. Prieš užpildant purkštuvą preparatais būtina patikrinti visų jo mazgų sandarumą, ypač atkreipiant dėmesį į filtrus, štangos rankeną, purškimo antgalį ir apsauginį vožtuvą.

Gali tekti įsigyti ir papildomų purkštuvų priedų, pavyzdžiui, ilgesnių štangų medžiams pukšti arba kelių purškimo antgalių štangą, skirta kelioms vagoms apdoroti ir panašiai.

Svarbu nepamiršti ir asmeninės saugos priemonių. Purškiant visada privalu dėvėti specialią kaukę, gumines pirštines ir apsauginį kombinezoną. Praverstų ir guminiai batai bei anglies filtro respiratoriai. Jeigu yra naminių gyvūnų, augalų, vietų ar plotų, kurių nenorite apipurkšti būtina pasirūpinti ir jų apsauga.

Prieš naudojimą atidžiai perskaityti instrukciją, esant būtinybei pasikonsultuoti. Insekticidai ir akaricidai geriausiai veikia, kai temperatūra yra žemesnė nei +20 ºC. Nepurkšti žydinčių ir šlapių augalų. Purškiant išlaikyti apsaugos zoną 10 m iki paviršinių vandens telkinių, nenaudoti bičių aktyvaus maitinimosi metu. Po purškimo neturi lyti mažiausiai šešias valandas.

Purškiant svarbu tolygiai padengti tirpalu visą augalo paviršių. Naudojant mišinius pirmiausia rekomenduojama išbandyti mažame plotelyje ir įvertinti augalų jautrumą darbiniam tirpalui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad purškimui naudojamų pesticidų mažesnė norma taikoma maišant juos su trąšomis ir augimo reguliatoriais, purškiant jaunus ar dėl aukštų temperatūrų, šalnų, skurdaus dirvožemio stresuojančius augalus, kai dirva drėgna ir gerai įdirbta, atliekant dažnus purškimus, jautriose augalų augimo fazėse: pumpurų, butonizacijos, žiedlapių kritimo. Žydėjimo metų purkšti pesticidus draudžiama. Esant ypatingam poreikiui galima intoksikacija per šaknų sistemą, laistant darbiniu skiediniu.

Purškimui naudojamų pesticidų didesnė norma taikoma: esant dideliam žaladarių antplūdžiui, per augalų vegetaciją purškiant retai (1-2 kartus). Taip pat purškiant augalus kai jų biomasė didelė ir vešli, kai pranašaujami gausus ir pastovūs krituliai, kai žema oro temperatūra.

Naudojant agrochemines medžiagassvarbu ir tinkamai apskaičiuoti apdorojimo plotą. Purškiant augalus reikia žinoti, kad 10 l vandens užtenka: 1-3 arams vegetuojančių augalų, 3-8 krūmams ir jauniems medeliams, 1-2 dideliems medžiams arba 3-5 arams vejos. Purškiant ypatingai svarbu agrocheminių medžiagų normą išpurkšti ant planuojamo ploto. Jeigu apipurškus liko darbinio tirpalo, jo likučius išpurkšti ant nupurkšto ploto, o ne ant nepurkštų augalų.

Laikotarpis, turintis praeiti nuo apdorojimo pesticidu iki derliaus nuėmimo arba produkto naudojimo, vadinamas karencija ir priklauso nuo pesticido tvarumo, aplinkos sąlygų, augalo rūšies. Tad atliekant paskutinius purškimus svarbu žinoti šį karencinį laikotarpį. Jis paprastai nurodomas naudojimo instrukcijose.