Sodo darbai, kuriuos reikia atlikti žiemą
Žiema – laikotarpis, kai, regis, beveik visi darbai sode ir darže baigti. Vis dėlto būtina nors retkarčiais čia užsukti ir šaltuoju metu. Ne tik apžiūrėti, ar niekas nepridarė žalos, bet ir prireikus pataisyti apdengtus bei pririštus augalus, pripilti į lesyklėles paukščių lesalo, nukasti takelius – juk ir žiemą galima maloniai pasibūti lauke. Taip pat tai geras laikas planuoti sodą ar daržą bei kitus būsimus darbus.
Norint sėkmingai sulaukti pavasario ir jam pasiruošti, tereikia tinkamai nudirbti kelis svarbius žiemos darbus.
Sniego kasimas. Nors sniegas yra natūrali augalų apsauga nuo šalčio, pernelyg storas jo sluoksnis jiems taip pat nėra gerai. Sniegą reikėtų nupurtyti nuo buksmedžių, tujų, lauramedžių, vaismedžių ir vaiskrūmių. Tik nepurtykite augalo už šakų – per šalčius jos labai trapios. Sniegą aplink medžių kamienus sutrypkite, kad pelėms būtų sunkiau pasiekti žievę.
Be patarimų, susijusiu su sniego nupurtymu, pagrindiniu darbu žiemą išlieka sniego kasimas. Prieš pradėdami kasti, pagalvokite, kur jį krausite ir ką būtinai reguliariai valysite – numatykite, kur bus pagrindiniai kiemo ir sodo takeliai. Nekraukite sniego ant augalų, kurių nenorite sužaloti per dideliu sniego svoriu. Sniegas turi netrukdyti judėti po teritoriją ir nepridaryti žalos kitiems. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sniegas, nukastas nuo kiemo dalies, kurioje laikomi automobiliai, gali būti sūrus dėl druskos sankaupų, todėl šio sniego nekraukite nei ant dekoratyvinių augalų, nei ant vejos. Takeliams ir keliams barstyti skirta druska gali pažeisti greta esančius augalus ir ilgam paveikti dirvą. Todėl su slidumu geriau kovoti barstant smėlį arba žvirgždą.
Žieminis genėjimas. Genėjimas, ypač jaunų medžių, turi didelę įtaką jų vystymuisi ir sveikatai. Senesnių medžių genėjimas didina jų gyvybingumą ir derlingumą. Žiemą verta nepamiršti nugenėti vaiskrūmių. Norint, kad serbentai, agrastai ir šilauogės gausiai derėtų, o uogų kokybė nesuprastėtų, būtina kasmet juos atnaujinti – pašalinant senus, ligotus ar nudžiūvusius stiebus. Jei nešalta, sausio antroje pusėje galima pradėti žieminį vaismedžių genėjimą. Oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 10 laipsnių šalčio. Norint, kad medeliai išliktų nepažeisti, patariama naudoti specialias sodo žirkles, kuriomis be vargo nukerpamos kelių centimetrų pločio šakos. Retinant pašalinamos visos į vainiko vidų augančios, nesveikos ar besitrinančios šakos bei vertikaliai augantys metūgliai. Beje, nepamirškite, kad sausio pabaigoje ir vasarį jau nebegalima genėti medžių, kuriais teka sula: klevų, beržų, graikinių riešutmedžių. Vynuogės genimos likus mėnesiui iki pradedant brinkti pumpurams, tad reikia atsižvelgti į vyraujančias temperatūras ir orų prognozes, kitaip augalas praranda daug sulčių, didėja grybinių ligų pavojus.
Nuotr. genėjimas
Kamienų balinimas. Jei nenubalinote medžių rudenį ar kalkės spėjo nusiplauti – nepamirškite atlikti šio darbo žiemos pabaigoje, esant teigiamai temperatūrai. Nors dauguma sodininkų medžių balinimą laiko išskirtinai dekoratyviniu darbu, vis dėlto tai nėra visiška tiesa. Prisiminę nubalinti medžius, apsaugosite jų kamienus nuo žalingo saulės poveikio. Beje, nors patys saulės spinduliai nėra kenksmingi augalams, bet dėl didelių temperatūros svyravimų ir saulėtų dienų žiemai baigiantis bei pavasarį tamsi žievė įkaista ir gali įtrūkti ar atsisluoksniuoti. Nubalinus kamienus, to galima išvengti. Taip pat balindami sumažinsite vabzdžių kenkėjų daromą žalą. Balinti reikėtų ne tik vaismedžius, bet ir brandžius bei jaunus lapuočius medžius.
Nuotr. kamienų balinimas
Balinama kalkių skiediniu arba baltais dažais. Nuo senesnių vaismedžių kamienų plačiu metaliniu šepečiu, nepažeisdami žievės, nuvalykite atplaišas ir samanas. Tepant kamieną svarbu, kad baltalas gerai įsigertų į visus kamieno plyšius. Jeigu kamienas apsamanojęs, galima mišinį papildyti geležies sulfato trąšomis (200 g į 5 l baltalo), kurios stabdo samanų plitimą.